Afganų-sikhų karai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 3:
== Istorija ==
1747 m. [[Achmadas Šachas Duranis]] įkūrė valstybę, iš kurios kilo dabartinis [[Afganistanas]]. Jis buvo gabus karvedeys ir sumanus valdovas. 1747 m. afganų kariai įsiveržė į [[Pandžabas|Pandžabą]], sumušė [[mogolai|mogolus]] ir [[marathai|marathus]]. Jiems pasitraukus teritorijose liko galios vakumas, leidęs plėstis sikhų įtakai. 1748 m. Achmado Šacho Duranio pajėgos kitame žygyje peržengė [[Indas (upė)|Indo upę
[[Pandžabas|Pandžabe]] Achmadas paliko vietininką Džahaną Chaną su 10 tūkst. armija. 1758 m. atvirame sukilime [[sikhai]] įveikė vietininką. Jie išlaikė neutralią poziciją sekančiame afganų kare su marathais ir nedalyvavo lemiamame [[Trečiasis Panipato mūšis|Trečiajame Panipato mūšyje]] 1761 m. sausį, kuriame afganai šventė pergalę. Taip afganai užsitikrino dominavimą regione, bet 1762 m. Achmadas išvyko vėl palikęs silpnas pajėgas Pandžabe. Sikhai sutarė, kad reikia pradėti karą ir pirmasis jų taikinys buvo artimiausia Amritsarui afganų tvirtovė Džandialoje. Kažkokiais būdais tvirtovės vadas sužinojo apie sikhų planus ir pasiuntė žygūną informuoti Achmado. Šis apsisuko su savo pajėgomis ir greitai grįžo. 1762 m. lapkritį jis pasirodė visiškai netikėtai sikhams, kurie buvo apsupę tvirtovę. Afganai persekiojo pakrikusius sikhus ir užklupo jų stovyklą (su moterimis ir vaikais) prie [[Malerkotla|Malerkotlos]] miesto, kur nužudyta bent 10 tūkst. sikhų. Šie įvykiai istorijoje vadinami „Antruoju sikhų holokaustu“. 1763 m. kovą Achmadas grįžo į [[Lahoras|Lahorą]] ir nurodė sunaikinti [[Aukso šventykla|Aukso šventyklą]], švenčiausią sikhų vietą Amritsaro mieste, kurios sugriovimas buvo aukščiausias priešpriešos tarp afganų ir sikhų taškas. Achmadui išvykus į Kabulą sikhai surengė žygį prieš afganus ir jų sąjungininkus, sumušė juos prie Sirhindo.
| |||