Afganistano pilietinis karas (1989–2001 m.): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 5:
Pilietinės kovos [[Afganistanas|Afganistane]] prasidėjo 1978 m., kai marksistai ir komunistai, kuriems atstovavo Afganistano liaudies demokratinė partija (ALDP), nuvertė prezidento [[Muhamedas Daudas|Muhamedo Daudo]] vyriausybę. ALDP pradėjo marksistines reformos, kurios susilaukė didelio konservatyviai nusiteikusios visuomenės pasipriešinimo. Taip pat, [[islamas|islamo]] išpažinėjai priešinosi [[Ateizmas|ateistinės]] TSRS remiamai vyriausybei. Negalėdama susidoroti su pasipriešinimu ALDP kreipėsi tiesioginės karinės pagalbos į TSRS. Pačioje ALDP vyko kovos, [[Hafizula Aminas]] perversmo keliu 1979 m. rugsėjį uzurpavo valdžią iš prezidento [[Nur Muhamedas Tarakis|Nuro Muhamedo Tarakio]]. Pastarasis greitu laiku mirė (tikriausiai buvo nužudytas).
 
1979 m. gruodžio 24 d. [[Sovietų intervencija į Afganistaną|TSRS pradėjo karinę invaziją į Afganistaną]]. [[Hafizula Aminas]] buvo nužudytas, vietoj jo patvirtintas [[Babrakas Karmalis]], kuris laikomas buvęs tik marionetinis prezidentas. Vienu metu, manoma, TSRS pajėgos Afganistane pasiekė 120 tūkst. kareivių ir kitų. Afganistaniečių kova su komunistais virto kova su užsienio interventais. Vyriausybinės ir TSRS pajėgos laikėsi miestuose. Sukilėliai, vadinami [[Modžahedai|modžahedais]], kovojo slėnių išraižytose kalnuotose vietovėse. Juos rėmė [[Pakistanas]], [[JAV]] ir kai kurios arabų įlankos šalys. Prie jų prisijungdavo savanoriai iš kitų šalių, daugiausiai islamo kovos su ateistine vyriausybe vardan. 1886 m. neefektyvus [[Babrakas Karmalis]] pasitraukė ir prezidentu buvo patvirtintas [[Muhamedas Nadžibula]]. Tuo metu ilgas karas AfaganistaneAfganistane sekino TSRS ekonomiką, politiškai tapo nebepatrauklus. 1988 m. balandžio 14 d. Ženevos susitarimu TSRS įsipareigojo išvesti savo dalinius iš Afganistano. 1989 m. vasario 15 d. paskutiniai TSRS kareiviai paliko Afganistaną.
 
== Karo ir politiniai įvykiai 1989−2001 m. ==