Savana: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S rv |
|||
Eilutė 6:
Vyrauja [[Migliniai|varpinės žolės]] su pavieniais [[medis|medžiais]] ir [[krūmas|krūmais]]. Augalai prisitaikę pakelti ilgai trunkančią sausrą: [[lapas|lapai]] šiurkštūs, labai nuleisti arba virtę dygliais, medžių kamienai padengti stora žieve. Varpinės [[žolė]]s aukštos (3-5 m). Medžiai neaukšti, šakotais kamienais ir skėtiškomis lajomis (skėtinės [[akacija|akacijos]]). Kai kurie medžiai kamienuose kaupia vandenį ([[baobabas|baobabai]], [[butelinis medis|buteliniai medžiai]] ir kt.). Savanos ypač būdingos [[Afrika]]i, didelius plotus užima [[Pietų Amerika|Pietų Amerikoje]], [[Indija|Indijoje]] ir [[Australija (žemynas)|Australijos]] tropinėse platumose.
▲Tarp pusiaujo ir atogražų klimato juostų plyti subekvatorinės klimato juostos. Gamtoje irgi yra perėjimas tarp drėgnųjų pusiaujo miškų ir dykumų. Toje pereinamojoje juostoje plyti savanos. Tačiau savanos taip pat yra kelių rūšių. Yra drėgnosios savanos, sausosios savanos ir dygliuotosios savanos. Jos yra skirstomos pagal tai kiek mėnesių trunka drėgnasis ir sausasis metų laikai ir kaip jos nutolusios nuo pusiaujo.
'''Drėgnoji''' savana yra panaši į mišką. Sausasis laikotarpis ten trunka nuo 3 – 6 mėn. Kritulių per metus 1100–1500 mm. Augalija: žolė, kurios aukštis siekia 2 m, retos [[giraitė]]s, įvairių rūšių [[palmės]]. Dauguma medžių sausuoju laikotarpiu nemeta lapų. Šioje savanoje gyvenantys žmonės per metus išaugina net du derlius, taigi žemė yra palanki žemdirbystei. Auginama: [[kukurūzai]], [[ryžiai]], [[soros]], [[manijokai]], [[medvilnė]], [[žemės riešutai]].
| |||