Muhamedas Nadiras: Skirtumas tarp puslapio versijų

Muhamedas Nadiras gimė [[1883]] m. [[balandžio 9]] d. [[Dehradūnas|Dehradūne]]. Jis buvo barakzajų genties Mohamedzajų klano sardaro Muhamedo Jusufo sūnus. Jo senelis Muhamedas Jahija turėjo įtakingą padėtį emyro [[Habibula|Habibulos]] valdymo 1901−1919 m. metu. Muhamedas Nadiras tarnavo kariuomenėje, 1912 m. užsitarnavo leitenanto laipsnį, 1914 m. − generolo. Jis 1919 m. pasižymėjo Trečiojo anglų-afganų karo metu ir valdant emyrui [[Amanula|Amanulai]] 1919 m. lapkritį tapo Karo reikalų ministru, dirbo provincijų administravimo pervarkoje. Greitai santykiai tarp jo ir emyro pašlijo. Emyras jį įtarė ryšiais su pasienio gentimis, o Nadirui neįtiko Amanulos reformų modernumas. 1923 m. jis pasitraukė iš karo ministro pareigų ir išvyko iš šalies. Apsigyveno Prancūzijoje, kur 1924−26 m. ėjo Afganistano ministro pareigas, iš kurių irgi pasitraukė savo noru ir gyveno Prancūzijos pietuose. Pasitraukęs iš šalies Muhamedas Nadiras išlaikė aukštą reputaciją afganistaniečių tarpe, tad, kai 1929 m. sausį Amanula atsisakė sosto ir Kabule valdovu pasiskelbė tadžikų plėšikas [[Habibula Kalakanis]], jis nusprendė grįžti į Afganistano politiką. Jį parėmė įtakingi broliai bei slaptai britai, suteikę finansinės paramos ir ginklų jo rėmėjams. Jis nesunkiai sutelkė pasienio genčių rėmėjų pajėgas ir per 6 mėnesių kampaniją užėmė Kabulą. 1929 m. spalio 15 d. jis paskelbtas Afganistano karaliumi. 1930 m. numalšinti maišitininkai Kohdamane ir 1931 m. [[Heratas|Herate]], taip suvienijant Afganistaną.

 

 

== Šaltiniai ==