Markomanų karai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
trečdalis populiacijos buvo tik tam tikruose regionuose, kaip rašo duotuose šaltiniuose
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Europa Germanen 50 n Chr.svg|thumb]]'''Markomanų karai''' – serija [[Dunojus|Dunojaus]] srities [[Germanai|germanų]] karų prieš [[Romos imperija|Romos imperiją]] maždaug 166–180 m. e. metais. Aktyviausiai dalyvavusios tautos buvo [[markomanai]] bei [[kvadai]]. Nuo [[101 m. pr. m. e.]], kai [[Gajus Marijus]] įveikė [[Kimbrai|kimbrus]] ir [[Teutonai|teutonus]], tai pirmasis atvejis, kai romėnų priešai įsiveržia į Italiją.
 
Romą tuo metu valdė imperatorius [[Markas Aurelijus]]. Imperija ir jos [[Romėnų kariuomenė|kariuomenė]] buvo ypač susilpnėjusi po [[Antoninų pandemija|Antoninų pandemijos]], kai kuriais paskaičiavimais nusinešusios iki 5 milijonų gyvybių – trečdalio populiacijos.<ref>[http://news.bbc.co.uk/2/hi/health/4381924.stm BBC news: Past pandemics that ravaged Europe (ang.)]</ref><ref>[http://www.loyno.edu/~history/journal/1996-7/Smith.html Plague in ancient world (ang.)]</ref> Maras į Romą atėjo iš [[Partai|Partijos]] kartu su po sėkmingo karo grįžtančiais [[Avidijus Kasijus|Avidijaus Kasijaus]] legionais.
 
Tolimiausias germanų pasiektas taškas buvo [[Akvilėja]]. Vėliau romėnų pajėgos juos sugebėjo išstumti iš Italijos bei sukiršinti tarpusavyje, o paskui paeiliui nukariauti atskiras gentis. Mirus Markui Aurelijui, jo įpėdinis, sūnus [[Komodas]], karo nebetęsė. Išsekinti germanai taip pat nebeturėjo jėgų vėl pulti. Tolimiausi taškai, kur buvo įžengusi [[romėnų armija]] – šių dienų Slovakija, Čekija ir Vengrija. Tačiau ten buvo įsteigtos tik laikinos stovyklos, ir teritorijos netapo [[Senovės Romos provincijos|Romos provincijomis]].