Agliutinacinė kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Agliutinacinės kalbos''' ({{la|agglutinare}} – 'prilipdyti') – kalbos, kuriose žodžiai bei žodžių formos sudaromi prie šaknies jungiant [[Afiksas|afiksus]]. Skirstomos pagal tai, kurie [[Afiksas|afiksai]] ([[intarpas|intarpai]], [[Priešdėlis|priešdėliai]] ar [[Priesaga|priesagos]]) dažniau dedami prie [[Šaknis (kalbotyra)|šaknų]].

Agliutinacinių kalbų afiksai lengviau atskiriami nuo šaknų, nei [[Fleksinė kalba|fleksinių kalbų]] afiksai, jose ir formų kaitybos, ir formų darybos afiksai turi tik vieną apibrėžtą [[gramatika|gramatinę]] reikšmę, pvz., [[Vengrų kalba|vengrų]] k. [[abliatyvas]] ''várostól'' 'iš miesto' ir ''városoktól'' 'iš miestų', kur ''város'' yra šaknis, -''tól -'' abliatyvo, ir ''-k-'' – [[Daugiskaita|daugiskaitą]] žyminti priesaga. Dėl šios priežasties agliutinacinėms kalboms nebūdinga nei afiksų [[Sinonimas|sinonimika]], nei [[Homonimai|homonimija]]. Vienas būdingų agliutinacinių kalbų požymių – [[balsėbalsis|balsių]] harmonija, arba [[sinharmonizmas]] (žodžio afiksų balsių priderinimas prie šaknies balsio). Vidinės fleksijos (balsių ar priebalsių kaitos šaknyje) šios kalbos neturi. [[Vardažodis|Vardažodžiai]] ir [[Veiksmažodis|veiksmažodžiai]] agliutinacinėse kalbose yra sudaryti iš šaknų ir po jų ar prieš jas vienas po kito einančių afiksų, tad dažnai šios rūšies žodžių formos agliutinacinėse kalbose yra gana ilgos.

Agliutinacinėms kalboms nebūdingas [[supletyvizmas]] (įvairiašaknės to paties žodžio formos). Pavyzdžiui, asmeniniai [[Įvardis|įvardžiai]] jose kaitomi, pridedant tam tikrus afiksus (pvz., [[estų kalba|estų]] ''mina'' „aš”'aš', ''minu'' „manęs”'manęs', ''meie'' „mes”'mes', ''minuse'' „manyje”'manyje', ''meisse'' „mumyse”'mumyse').

Agliutinacinėms kalboms priskiriamos [[Altajaus kalbos|Altajaus]], [[Uralo kalbos|Uralo]], [[Dravidų kalbos|dravidų]], [[Japonų kalba|japonų]], [[Korėjiečių kalba|korėjiečių]], [[Bantų kalbos|bantų]], kai kurios [[Indėnai|indėnų]] kalbos.<ref>[[Lietuviškoji tarybinė enciklopedija]], I t. MELI institutas, Vilnius.</ref>