Ludwig Wittgenstein: Skirtumas tarp puslapio versijų

1922 m. rugsėjį Vitgenšteinas perėjo į vidurinę mokyklą, esančią netolimame kaime Hasbache, bet žmonės jame pasirodė iš ties labai blogi: „Šie žmonės nėra visai žmonės, bet tik pasibjaurėtinos kirmėlės“, taip jis rašė savo draugams, po mėnesio jis iš ten išsikraustė. Lapkritį jis pradėjo dirbti kitoje pradinėje mokykloje Puchberge Schneebergo kalnuose. Ten jis jautėsi labai nelaimingas, teigė, jog ketvirtis ten gyvenančių kaimo gyventojų gyvuliai, o tik 3 ketvirčiai – žmonės. Jis neturėjo su kuo pakalbėti filosofiškai, o tai jį gniuždė. Frankas Ramsis atvyko jo aplankyti 1923 m. rugsėjo 17 d., aptarti ''Traktato'', jis sutiko parašyti recenziją. Laiške į namus jis pranešė, jog Vitgenšteinas kukliai gyvena viename mažame kalkėmis balintame kambarėlyje, kuriame vietos yra tik lovai, prausyklei, mažam stalui, ir vienai mažai kėdei. Ramsis pasidalino su juo vakariene, žinoma, duona, sviestu ir kakava. Vitgenšteinas mokykloje dirbo nuo 8 iki 12 valandos ir turėjo laisvas popietes. Prieš grįždamas, Ramsis ragino Vitgenšteino draugus taip pat įkalbėti Vitgenšteiną grįžti į Kembridžą, toliau nuo nedraugiškos aplinkos, kurioje jis buvo. Ramsis pagalbos sulaukė tik iš jo šeimos. Jis rašė Meinardui Kynui: “Vitgenšteino šeima yra labai turtinga ir labai dėl jo susirūpinus. Jie pasiruošę jam duoti pinigų ir padaryti bet ką, kad tik galėtų padėti, bet jis atstumia visą jų pagalbą. Netgi kalėdines dovanas ar ligoniams skirtą maistą, gautą kai jis sirgo, Vitgenšteinas atsiųsdavo atgal. Tai darė ne todėl, kad dovanos būvobuvo blogos kokybės, bet todėl, kad jis nenorėjo pinigų, kurių neužsidirbo pats… Tai pasigailėtina.”