Liudvikas XIV: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Buvo supainioti Nanto ir Fontenblo ediktai
Eilutė 43:
Liudvikas XIV-asis karaliumi oficialiai tapo būdamas ketverių metų, tačiau iki 1661 m. už jį kaip regentė valdė motina [[Ona Austrė]], o faktiškai kardinolas [[Giulo Raimondo Mazzarino|Mazarinis]]. Po Mazarinio mirties paskelbė, kad neskirs pirmojo ministro ir valdys vienas. Liudvikas XIV valdė per savo sukurtą sudėtingą biurokratinį aparatą, kuris jam užtikrino praktiškai absoliučią valdžią.<ref>A.Mikaberidze ''France''. In: G.Fremont-barnes (ed.) Encyclopedia of the Age of Political Revolutions and New Ideologies. Vol.1. London: Greenwood Press, 2007. ISBN-13: 978–0–313–33446–7</ref>
 
Liudvikas XIV stiprino armiją, kovojo su kilmingųjų opozicija (Fronda), skatino merkantilistinės ekonominės sistemos plėtrą.{{šaltinis|{{VLE|XIII|508||Liudvikas XIV (Louis XIV)}}}} Vidaus politikoje grąžino centrinį katalikybės vaidmenį (la France toute catholique) ir atšaukė1685 m. spalio 18 d. Fontenblo ediktu atšaukė Nanto ediktą (išleistąpaskelbtą 1685[[1598]] m. spalio[[birželio 1813]] d.), irpanaikindamas pilietines bei religines hugenotų teises. Drauge jis stengėsi atitraukti Prancūzijos katalikų bažnyčią nuo pasaulietinės popiežių įtakos ([[galikanizmas]]). Per daugelį karų ([[Olandijos karas]], [[Augsburgo lygos karas]], [[Ispanijos įpėdinystės karas]]) pasiekė, kad Prancūzija išsilaisvintų iš Habsburgų apsupties ir įtvirtino dominuojantį Prancūzijos vaidmenį Europoje.
 
Liudvikas rėmė menus ir mokslą ir taip paskatino prancūzų kultūros suklestėjimą ([[louis-quatorze]]). To pavyzdys gali būti [[Versalis|Versalyje]] pastatyti karaliaus rūmai. Didelę reikšmę įgijo Versalio dvariškiai. Jie Liudviką XIV vadino „karaliumi Saule".