Pakrantinė pocūgė: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Pakrantinė pocūgė''', arba '''pakrantinė didžioji pocūgė''' (''Pseudotsuga menziesii var. menziesii'')  – [[Pušūnai|pušūnų]] (''Pinophyta'') skyriaus, [[pušiniai|pušinių]] (''Pinaceae'') šeimos, [[Didžioji pocūgė|didžiosios pocūgės]] (''Pseudotsuga menziesii'') [[Varietetas|varieteto]] labai aukšti ir stambūs [[Medis|medžiai]].

Pakrantinės pocūgės savaime paplitusios [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]] žemyno vakarų pakrantėje, palyginus siauru ruožu besytęsiančių šiaurės-pietų kryptimi, esančioje [[Vidutinių platumų klimatas|vidutinių platumų klimato]] ir [[Subtropikai|subtropikų]] zonose, prie [[Ramusis vandenynas|Didžiojo vandenyno]]. Šiaurinis jų arealas nuo pietvakarinės [[Britų Kolumbija|Britų Kolumbijos]] eina per [[Vašingtonas (valstija)|Vašingtono]] ir [[Oregonas|Oregono]] valstijas, į vakarus nuo ten esančių [[Kaskadiniai kalnai|Kaskadinių kalnų]]. Pietinis arealas - – [[Kalifornija|Kalifornijoje]] esantys [[Klamato kalnai]] ir [[Kalifornijos pakrantės kalnų grandinė]], ir iki pat valstijos pietvakariuose esančios [[Santa Lučijos kalnų grandinė]]s.

== Augavietės ==

Auga 0-1800 0–1800 m aukštyje, spygliuočių ir mišriuosiuose [[Miškas|miškuose]].

Tai viena [[Sąrašas:Pasaulio_išskirtiniai_medžiai#Aukščiausi_medžiai_Žemėje_(augę_praeityje_ir_augantys_dabar)|aukščiausių pasaulyje medžių rūšių]], kurie aukščiu nusileidžia tik [[Visžalė sekvoja|visžalėms sekvojoms]] ir [[Karališkasis eukaliptas|karališkiesiems eukaliptams]].

Žinant kad netolimoje praeityje tų regionų miškai kur auga pakrantinės pocūgės buvo masiškai kertami, šiuo metu šios rūšies medžiai brandos sulaukusiuose miškuose dažniausiai pasitaiko 60–75  m aukščio ir 1,5–2  m skersmens. Maksimaliai užauga iki 100–120  m aukščio, kamieno skersmuo iki 4,4–5,5  m.

Šiuo metu žinomas aukščiausias gyvas šios rūšies medis yra [[Diornerio pocūgė]] (''Doerner Fir''), anksčiau vadinta Brimito pocūge (''Brummit fir''), 99,76  m aukščio. Diornerio pocūgė randasi Yst fork brumit krike, [[Kūso apygarda|Kūso apygardoje]] (Oregono valstija).

2020 metų duomenimis, storiausįstoriausią kamieną turi Kvitso pocūgė, kurio kamieno skersmuo 4,85  m. Jis auga [[Olimpo nacionalinis parkas|Olimpo nacionaliniame parke]] esančios Kvitso upės slėnyje (Vašingtono valstija).

Šie medžiai [[Visžaliai augalai|visžaliai]] ir [[Vienanamis augalas|vienanamiai]]. [[Spyglys|Spygliukai]] gelsvai žali. [[Kankorėžis|Kankorėžiai]] 6-10 6–10 cm ilgio, jų žvynelių ūseliai tiesūs, priglūdęprigludę.

Pakrantinės pocūgės gyvena daugiau kaip 500 metų, neretai sulaukia daugiau kaip 1,0001000 metų. Pagal medžio kamieno rieves buvo nustatyta, kad seniausia žinoma pakrantinė pocūgė Vankuverio saloje yra augusi 1350 metus<ref>conifers.org / [https://www.conifers.org/pi/Pseudotsuga_menziesii_menziesii.php Pseudotsuga menziesii subsp. menziesii]</ref>

* youtube.com / [https://www.youtube.com/watch?v=OxPlKVK8RLM Climbing Big Lonely Doug, Canada'sCanada’s 2nd Largest Douglas-fir Tree] | [https://www.youtube.com/watch?v=YGbiW_Q2lCU Drone Video - – Climbing Big Lonely Doug: Round 2] | [https://www.youtube.com/watch?v=tGHN4Z_oGk0 Big Lonely Doug (Canada'sCanada’s second tallest Douglas Fir)] | ''Anglų k.''

* youtube.com / [https://www.youtube.com/watch?v=x6vlqxubU1c The Doerner Fir – - World'sWorld’s Tallest Douglas Fir!]

* youtube.com / [https://www.youtube.com/watch?v=XfBWLVj-Xjg World'sWorld’s Largest Douglas-fir Tree - – The Red Creek Fir!]