Vikiprojektas:Savaitės straipsnis/Straipsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Nishikaichi's Zero BII-120.jpg|thumb|Šigenorio Nišikaičio naikintuvo liekanos, 1941 m. gruodžio 17 d.]]
[[Vaizdas:Tereoboo, King of Owyhee, bringing presents to Captain Cook by John Webber.jpg|thumb|Džono Vėberio 1779 m. piešinys „''Owyhee'' karalius, vežantis dovanas kapitonui Kukui“]]
'''Niihau incidentu''' vadinamas [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio]] karo įvykis, atsitikęs [[Havajai (salynas)|Havajų salynui]] priklausančioje [[Niihau]] saloje [[1941]] m. [[gruodžio 7]]–[[gruodžio 13|13]] dienomis. Po [[Perl Harboro užpuolimas|Perl Harboro atakos]] nedidelėje saloje buvo priverstas nusileisti vienas iš [[Japonijos imperija|Japonijos]] lakūnų, kurį sulaikė vietos gyventojai. Į laisvę šiam padėjo ištrūkti vietos japonų mažuma, su kurios pagalba buvo paimta keletas įkaitų ir [[de facto]] perimta salos kontrolė, siekiant surasti ir sunaikinti vertingus lakūno dokumentus. Pastarasis vėliau buvo nužudytas dviejų vietinių sutuoktinių.
'''Havajų istorija''' – [[Havajai (salynas)|Havajų salyno]] istorija nuo pirmųjų žmonių įsikūrimo iki šių laikų. Pirmieji gyventojai, [[polineziečiai]], atvyko į salas apie IV–V a., [[1778]] m. jas atrado kapitonas [[Džeimsas Kukas]]. [[1810]] m. salos suvienytos į [[Havajų Karalystė|Havajų Karalystę]], kuri gyvavo iki [[1893]] m. [[1900]] m. Havajai tapo [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Jungtinių Amerikos Valstijų]] teritorija, nuo [[1959]] m. – valstija.
 
Vakariausioje Havajų salyno saloje 1941 m. gyveno 136 žmonės, kurių daugumą sudarė etniniai havajiečiai. Tarp jų buvo ir trys japonai – Išimatsu Šintanis, Jošio Harada bei jo žmona Irenė. [[Japonijos imperatoriškasis jūrų laivynas]] klaidingai manė salą esant negyvenamą, tad ji buvo numatyta kaip vieta, kur gali nusileisti lėktuvai, nukentėję Perl Harboro mūšio metu.
Dėl tikslaus laiko, kada pirmieji žmonės apsigyveno Havajų salose, mokslininkai nesutaria. Manoma, kad pirmieji gyventojai – polineziečiai iš [[Markizo salos|Markizo salų]], į negyvenamus Havajus atvyko IV–V a., o VIII–IX a. vyko antroji migracijos banga iš [[Taitis|Taičio]]. Atvykėliai iš pradžių įsikurdavo pakrantėse, vėliau kėlėsi ir į salų gilumą. Gyventojų pamažu daugėjo, formavosi vadų vadovaujami valstybiniai dariniai. Havajiečių visuomenė buvo padalinta į 4 klases, primenančias [[Indija|Indijos]] [[Kasta|kastų]] sistemą: vadus, žynius, bendruomenininkus ir vergus. [[Havajai (sala)|Havajų]], [[Maui]], [[Kauai]] ir [[Oahu]] salos kiekviena turėjo savo hierarchiją, kurios viršūneje buvo vadas, kildinamas iš dievybių. Vadai tarpusavyje kariavo ir stengėsi praplėsti savo įtakos zonas, konfliktai nesiliovė iki pat Havajų suvienijimo 1810 m.
 
[[1941]] m. [[gruodžio 7]] d., po antrosios Perl Harboro antskrydžio bangos, japonų pilotas Šigenori Nišikaičis saloje nutupdė savo smarkiai apgadintą A6M2 [[Mitsubishi Zero]] naikintuvą. Pirmasis su juo kontaktą užmezgė Hawila Kaleohano, kuris, žinodamas prastą JAV ir Japonijos santykių situaciją iš lakūno paėmė jo dokumentus bei turėtą pistoletą. Salos gyventojų dar nebuvo pasiekusios naujienos apie Japonijos organizuotą puolimą, tad pilotas salos gyventojų buvo priimtas svetingai ir jo garbei netgi buvo surengtas vakarėlis. Paprašytas pavertėjauti, vienas salos japonų I. Šintani apsikeitė su pastaruoju tik keletu žodžių ir išvyko. Į pagalbą pakviesti likę salos japonai – J. Harada su žmona, iš Š. Nišikaičio sužinojo apie įvykusį antskrydį, tačiau gyventojų neinformavo. Jie taipogi pažadėjo lakūnui padėti atgauti dokumentus bei pabėgti.
Manoma, kad pirmieji europiečiai, aplankę Havajus, buvo [[Ispanija|ispanai]], [[1542]] m. plaukę iš [[Akapulkas|Akapulko]] [[Naujoji Ispanija|Naujojoje Ispanijoje]] (dabartinė [[Meksika]]) į [[Filipinai|Filipinus]]. Ispanų archyvuose saugomas jūrinis žemėlapis, kuriame pavaizduotos salos, kurių geografinė platuma sutampa su Havajais, bet ilguma nurodyta apie 10 laipsnių į rytus nuo Havajų. Maui sala žemėlapyje vadinama ''La Desgraciada'' (Nelaimingoji sala), o sala, panaši į Havajus, vadinama ''La Mesa'' (Stalo sala). Į [[Kahoolavė|Kahoolavę]], [[Lanai]] ir [[Molokai]] panašios salos vadinamos ''Los Monjes'' (Vienuolių salomis). Tikslų savo maršrutą iš Meksikos į Filipinus ispanai laikė paslaptyje nuo kitų jūrinių valstybių, o Havajų salomis nesidomėjo – tokiu būdu Havajai ilgą laiką išsaugojo savo nepriklausomybę.
 
Nors Niihau nebuvo nei elektros, nei telefono ryšio, vakare gyventojai išgirdo apie Perl Harboro antskrydžius per radiją. Tik tuomet J. Harada išvertė tai, ką pilotas buvo sakęs anksčiau, o gyventojai sutiko, kad pastarasis jį priglaustų pas save, tačiau tik su sąlyga, kad jis bus saugomas dar keturių žmonių. Įtampą saloje dar padidino tai, jog sutartą dieną nepasirodė joje kas savaitę iš už 27 kilometrų esančios [[Kauai]] salos atvykdavęs jos savininkas Aylmeris Robinsonas, dėl ko gyventojai pradėjo smarkiai nerimauti – nebuvo būdų sužinoti tai, kad po antskrydžių JAV pajėgos buvo uždraudusios bet kokią civilinę navigaciją tarp salų.
Pirmuoju europiečiu, atradusiu Havajų salas, laikomas anglų keliautojas Džeimsas Kukas, išsilaipinęs Kauai saloje 1778 m. [[sausio 20]] d. Naujai atrastas žemes Kukas pavadino Sendvičo salomis savo rėmėjo Sendvičo grafo Džono Montagu (''John Montagu'') garbei (XIX a. šis pavadinimas palaipsniui nustotas vartoti, salas imta vadinti didžiausios salos vardu). Po metų, grįždamas, Kukas apsilankė salose dar kartą ir per konfliktą [[Kealakekua įlanka|Kealakekua įlankoje]] buvo nužudytas čiabuvių.
 
Gruodžio 12-osios popietę Šintanis pasiūlė H.Kaleohano 200 [[Jungtinių Valstijų doleris|dolerių]] kyšį už tai, kad šis pilotui atiduotų dokumentus. Nors tuo metu, ypač nedidelėje saloje, tai buvo didžiulė pinigų suma, H.Kaleohano atsisakė. Dar nesulaukę sugrįžtant Šintanio, Nišikaičis, padedamas Harados, nutaikė progą, kada buvo likęs vienas sargybinis, šį užpuolė ir užrakino sandėliuke; prie įvykio prisidėjo ir Irenė Harada, kuri tuo metu specialiai, dideliu garsu leido garso įrašą. Apsiginklavę medžiokliniu šautuvu bei atgautu lakūno pistoletu, bei paėmę šešiolikmetį įkaitą, jie patraukė link Kaleohano namo. Tuo metu tualete buvęs Kaleohano išbėgo laukan ir atkreipė gretimos gyvenvietės gyventojų dėmesį. Pabėgę gyventojai pasislėpė urvuose, brūzgynuose bei atokiuose paplūdimiuose. Šviesos signalais apie saloje vykstančią suirutę buvo informuota Kauai sala ir Aylmeris Robinsonas.
Po Kuko vizito ir knygų apie jo keliones publikavimo Havajų salos pritraukė daug europiečių ir amerikiečių lankytojų: keliautojų, prekiautojų, [[Banginių medžioklė|banginių medžiotojų]], nuotykių ieškotojų. Šie lankytojai atnešė ligų, kurioms daugelį šimtmečių izoliacijoje gyvenę havajiečiai neturėjo atsparumo. Iki [[1820]] m. dėl ligų, bado ir genčių karų salų gyventojų sumažėjo daugiau nei perpus.
 
'''[[HavajųNiihau istorijaincidentas|Daugiau…]]'''
 
<noinclude>[[Kategorija:Pirmo puslapio skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>