Nesavastingumas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas) |
|||
Eilutė 1:
Nesavastingumas (skr. anātman, pali anatta) tai terminas apibudinantis kiekvieną būtybe, kaip neturinčią savasties
==Budistų požiūris==
Eilutė 7:
==Theradava budizmas ir nesavastingumas==
Priešingai nuo [[Brahmanizmas|Brahmaniškų]] teorijų, Buda pasirinko nedaryti prielaidos apie esminės sielos, ilgalaikio pagrindo, Induizme vadinmu [[atmanas|atmanu]], egzistavimą. Buda detaliai dėstė apie priešingą požiurį vadinamu anatman
Buda užsiminė apie laikinumą [[Damapada|Damapadoje]]: "visi procesai yra laikini; dėl to visi procesai yra nepatenkinami; visi reiškininiai neturi pačio esminio pagrindo; kai tai yra suprasta su išmanymu
Ši analizė yra taikoma bandant suprasti jausmų sąveika protiniuose-fiziškuose faktoriuose ir matyti juos tokie kokie jie yra. Išsami šių realybių analizė yra sudaryta iš supratimo apie jų nestabilumą, nepastovumą, nepasitenkinimą, ir kad jos neturi neatskiriamos, įgimtos asmeniškos tapatybės. Pagal Buda, toks supratimas veda link išminties ([[panna]]), troškimo sustojimo ([[nirodha]]), ir Išsilaisvinimo ([[nibbana]]).
Tekste [[Majjhima Nikaya]], Vacchagotta klajūnas paklausia Budos "Ar gerbiamas Gotama apskritai tiki kokia nors teorija". Buda atsakė "Teorijos, Vaccha, buvo paskleistos Tathāgatos. Vaccha, Tathāgata suprato tai: Toks yra materialumas, tokia yra materialumo prigimtis, toks ir materialumo išnykimas. Tokie yra jausmų pojūčiai, toks yra jausmų-sąmoningumas, toks yra valios-pažinimas. Toks yra sąmoningumas, tokia yra ir sąmoningumo kilmė, ir toks yra sąmoningumo išnykimas. Todėl aš sakau: Tathāgata, per sunaikinimą, sumažinimą, išnykimą, palikimą, atsižadėjimą, ne-atsiradimą ir išsilaisvinimą nuo visų iliuzijų, visų
protinių-gudrybių, visų Aš-darymų, savanaudiškumo ir nuslėptų pasiputimo polinkių
Persona yra nieko daugiau kaip elementarių dalelių eiga su nuslėptu sąmoningumo polinkiu. Ši eiga yra sukabinta atminties gija. Ši gija riša vis-besikeičiančios realybės patyrimus. Negali būti jokios individualybės šių dalelių junginio išorėje.
Todėl, budizmo skirtis yra įgyti laisve nuo pančių su "atrodančiais daiktais", nuo klydimų apie troškimą ir sukeliama savęs-sutapatinimą su įvykiais, sukeliama baime, pasibjaurėjimu, ir ateities viltim
realybės supratimo naudojant turimus sugebėjimus vis besikeičiančioje patyrimu eigoje.
Eilutė 25:
Bet Buda taip ir neatsakė kai kurių provuokuojančių klausimų. Atsiskyrėliui (paribbājako) Vacchagottai paklausus, "Ar egzistuoja koks nors pagrindas, kuris išlieka mums mirus?", Buda pasirinko neduoti jokio atsakymo. Kai [[Ānanda]] vėliau paklausė apie jo nutylėjimą, Buda pasakė, kad patvirtinti ar paneigti savastingumo egzistavimą būtų lygu dvasininkų teorijų pritarimui ir visiškai supainiotų Vacchagotta.
Daugumos Budistų nesavasties požiūris atspindi suprastimą, kad ilgalailis esminis pagrindas neegzistuoja jokioje būtybėje
==Mahajana budizmas ir nesavastingumas==
|