Pasvalio girnų muziejus: Skirtumas tarp puslapio versijų

Muziejus įkurtas prie pasvaliečio kraštotyrininko Antano Stapulionio sodybos Lėvens ir Kalno gatvių sankirtoje, 16 arų lauko ekspozicijoje. Iš senųjų lietuviškų sodybų į vieną vietą surinktoje kolekcijoje sukaupta apie 400 eksponatų: 300 girnapusių, 66 dubenuotieji akmenys, 7 „pėduotieji“ akmenys, taip pat akmeniniai žemių valdų riboženkliai, [[malūnas|malūnų]] [[Krumpliaratis|krumpliaračiai]], įrangos detalės ir kt. Girnų ir akmenų muziejų puošia medžio drožiniai.

Tuo metu šalyje buvo vykdoma intensyvi [[melioracija]], į gyvenvietes iš vienkiemių išsikeldami žmonės senų daiktų, o juo labiau akmenų ir net girnų nebrangino. Dubenuotieji akmenys, kaip [[pagonybė|pagoniško]] tikėjimo palikimas ir unikalus baltų[[Baltų religija|Baltų religijos]] paminklas, buvo tikėtina, nesaugomi išnyks ir bus palaidoti melioracijos grioviuose. Kažkada šie akmenys tarnavo atliekant pagoniško tikėjimo apeigas. [[XVI a.]] antroje pusėje valakų[[Valakų reforma|Valakų reformos]] metu buvo kuriami [[Gatvinis kaimas|gatviniai kaimai]]. Iš pamiškių į sodžius keliami gyventojai, tebesilaikantys pagoniškų papročių, jaučiais tuos akmenis atsitempdavo į naujuosius namus. Įsitvirtinant [[krikščionybė|krikščionybei]], šventumą praradę pagoniški akmenys sugulė į pastatų pamatus ar tiesiog buvo sunaikinti akmens skaldyklose ir panaudoti kitokiems žmonių poreikiams. Išliko tik skrupulingai kelių kartų saugoti.

Antanas Stapulionis (1930-2011 m.) baigė istorijos studijas [[VVPI|Vilniaus pedagoginiame institute]] (1974), dirbo pedagogu, vėliau – rajono valdžios postuose. Jis rinko ne tik muziejines vertybes, bet ir istorinę medžiagą apie Pasvalio krašto praeitį, savo surinktos medžiagos pagrindu publikavo straipsnius vietos spaudoje.