Vikiprojektas:Savaitės straipsnis/Straipsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Tereoboo, King of Owyhee, bringing presents to Captain Cook by John Webber.jpg|thumb|left|260px|Džono Vėberio 1779 m. piešinys „''Owyhee'' karalius, vežantis dovanas kapitonui Kukui“]]
'''Havajų istorija''' – [[Havajai (salynas)|Havajų salyno]] istorija nuo pirmųjų žmonių įsikūrimo iki šių laikų. Pirmieji gyventojai, [[polineziečiai]], atvyko į salas apie IV–V a., [[1778]] m. jas atrado kapitonas [[Džeimsas Kukas]]. [[1810]] m. salos suvienytos į [[Havajų Karalystė|Havajų Karalystę]], kuri gyvavo iki [[1893]] m. [[1900]] m. Havajai tapo [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Jungtinių Amerikos Valstijų]] teritorija, nuo [[1959]] m. – valstija.
Dėl tikslaus laiko, kada pirmieji žmonės apsigyveno Havajų salose, mokslininkai nesutaria. Manoma, kad pirmieji gyventojai – polineziečiai iš [[Markizo salos|Markizo salų]], į negyvenamus Havajus atvyko IV–V a., o VIII–IX a. vyko antroji migracijos banga iš [[Taitis|Taičio]]. Atvykėliai iš pradžių įsikurdavo pakrantėse, vėliau kėlėsi ir į salų gilumą. Gyventojų pamažu daugėjo, formavosi vadų vadovaujami valstybiniai dariniai. Havajiečių visuomenė buvo padalinta į 4 klases, primenančias [[Indija|Indijos]] [[Kasta|kastų]] sistemą: vadus, žynius, bendruomenininkus ir vergus. [[Havajai (sala)|Havajų]], [[Maui]], [[Kauai]] ir [[Oahu]] salos kiekviena turėjo savo hierarchiją, kurios viršūneje buvo vadas, kildinamas iš dievybių. Vadai tarpusavyje kariavo ir stengėsi praplėsti savo įtakos zonas, konfliktai nesiliovė iki pat Havajų suvienijimo 1810 m.
Manoma, kad pirmieji europiečiai, aplankę Havajus, buvo [[Ispanija|ispanai]], [[1542]] m. plaukę iš [[Akapulkas|Akapulko]] [[Naujoji Ispanija|Naujojoje Ispanijoje]] (dabartinė [[Meksika]]) į [[Filipinai|Filipinus]]. Ispanų archyvuose saugomas jūrinis žemėlapis, kuriame pavaizduotos salos, kurių geografinė platuma sutampa su Havajais, bet ilguma nurodyta apie 10 laipsnių į rytus nuo Havajų. Maui sala žemėlapyje vadinama ''La Desgraciada'' (Nelaimingoji sala), o sala, panaši į Havajus, vadinama ''La Mesa'' (Stalo sala). Į [[Kahoolavė|Kahoolavę]], [[Lanai]] ir [[Molokai]] panašios salos vadinamos ''Los Monjes'' (Vienuolių salomis). Tikslų savo maršrutą iš Meksikos į Filipinus ispanai laikė paslaptyje nuo kitų jūrinių valstybių, o Havajų salomis nesidomėjo – tokiu būdu Havajai ilgą laiką išsaugojo savo nepriklausomybę.
Pirmuoju europiečiu, atradusiu Havajų salas, laikomas anglų keliautojas Džeimsas Kukas, išsilaipinęs Kauai saloje 1778 m. [[sausio 20]] d. Naujai atrastas žemes Kukas pavadino Sendvičo salomis savo rėmėjo Sendvičo grafo Džono Montagu (''John Montagu'') garbei (XIX a. šis pavadinimas palaipsniui nustotas vartoti, salas imta vadinti didžiausios salos vardu). Po metų, grįždamas, Kukas apsilankė salose dar kartą ir per konfliktą [[Kealakekua įlanka|Kealakekua įlankoje]] buvo nužudytas čiabuvių.
Po Kuko vizito ir knygų apie jo keliones publikavimo Havajų salos pritraukė daug europiečių ir amerikiečių lankytojų: keliautojų, prekiautojų, [[Banginių medžioklė|banginių medžiotojų]], nuotykių ieškotojų. Šie lankytojai atnešė ligų, kurioms daugelį šimtmečių izoliacijoje gyvenę havajiečiai neturėjo atsparumo. Iki [[1820]] m. dėl ligų, bado ir genčių karų salų gyventojų sumažėjo daugiau nei perpus.
▲'''[[Klondaiko aukso karštinė|Daugiau…]]'''
<noinclude>[[Kategorija:Pirmo puslapio skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>
| |||