Vaišelga: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
tvarkymas: esamojo laiko, nepagrįstų teiginių naikinimas |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 52:
Po Mindaugo ir jo sūnų nužudymo [[1263]] m. pabėgo į [[Pinskas|Pinską]], kur surinko vietinę kariuomenę ir jau 1264 m. grįžęs į Naugarduką ir prisijungęs vietinius bajorus žygiavo į Lietuvą keršyti [[Daumantas|Daumantui]] ir [[Treniota]]i už tėvo nužudymą, ten užėmė abu opozicijos centrus [[Nalšia|Nalšią]] ir [[Deltuva|Deltuvą]] ir taip įtvirtino savo valdžią. Treniota nužudomas Mindaugo sąjungininkų, o Daumantas ([[Nalšia|Nalšios]] kunigaikštis) pabėga į [[Pskovas|Pskovą]], [[Suksė]], kitas įtakingas Nalšios kunigaikštis pabėga į [[Livonija|Livoniją]]. Vaišelga tampa Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Kampanijoje prieš Treniotos likvidavimą Vaišelgai talkina Haličo-Voluinės kunigaikštis [[Švarnas]], su kuriuo kartu vėliau ir valdė Lietuvą.
Jam, kaip kadaise Mindaugui, nenorėjo pasiduoti tik [[žemaičiai]], nes ir jis dėjosi su [[Haličo-Voluinės kunigaikštystė|Voluine]], turėjo santykių net su kryžiuočių ordinu ir atrodė, kad tęs savo tėvo politiką, todėl žemaičiams su juo buvo ne pakeliui. Būdamas krikščionimi, Vaišelga siekė taikių santykių su [[Livonija]] bei [[Kryžiuočių ordinas|kryžiuočiais]], taip pat nustojo remti [[Didysis
[[1265]] m. kartu su Švarnu puolė [[Lenkija|Lenkiją]] keršydami už [[jotvingiai|jotvingių]] nusiaubimą 1264 m. 1266–1267 m. kariauja su [[Pskovas|Pskovu]]. Vaišelga valdė neilgai, nes buvo davęs žodį soste būti tik trejus metus.
| |||