Vaišelga: Skirtumas tarp puslapio versijų

Vaišelga greičiausiai buvo Mindaugo vietininkas [[Naugardukas|Naugarduke]] (Juodojoje Rusioje), kur 1245 m. buvo apsikrikštijęs stačiatikiu. 1253–1254 m. tapo Naugarduko kunigaikščiu (kronikoje minima, kad Naugarduko gyventojai buvo nepatenkinti Mindaugo katalikišku krikštu 1253 m.) Tais pačiais metais sudarosudarė taikos sutartį su [[Haličo-Volynės kunigaikštystė]]s kunigaikščiais, išleidžiaišleido už [[Švarnas|Švarno]] savo seserį ir perduodaperdavė Naugarduką [[Romanas Danilovičius|Romanui Danilovičiui]], o pats išvykstaišvyko gyventi į [[Poloninsko vienuolynas|Poloninsko vienuolyną]] prie [[Karpatai|Karpatų]] [[Volynė]]je. 1256/12571256–1257 m. išsiruošiaišsiruošė keliauti į stačiatikių centrą [[Atono kalnas|Atoną]] [[Graikija|Graikijoje]], bet dėl karo [[Bulgarija|Bulgarijoje]] teko šios kelionės atsisakyti.

Vaišelgai pragyvenus savo įkurtame vienuolyne maždaug metus, 1258 m. Lietuvą užpuola Burundajus kartu su [[Haličo-Volynės kunigaikštystė|Haličo-Volynės]] kunigaikščiais. Tuomet jis paliekapaliko vienuolyną ir kartu su pusbroliu [[Tautvilas|Tautvilu]] suima Romaną Danilovičių, jį nužudo, o pats vėl tampa [[Naugardukas|Naugarduko]] kunigaikščiu.

Po Mindaugo ir jo sūnų nužudymo [[1263]] m. pabėgapabėgo į [[Pinskas|Pinską]], kur surenkasurinko vietinę kariuomenę ir jau 1264 m. grįžęs į Naugarduką ir prisijungęs vietinius bajorus žygiuojažygiavo į Lietuvą keršyti [[Daumantas|Daumantui]] ir [[Treniota]]i už tėvo nužudymą, ten užimaužėmė abu opozicijos centrus [[Nalšia|Nalšią]] ir [[Deltuva|Deltuvą]] ir taip įtvirtinaįtvirtino savo valdžią. Treniota nužudomas Mindaugo sąjungininkų, o Daumantas ([[Nalšia|Nalšios]] kunigaikštis) pabėga į [[Pskovas|Pskovą]], [[Suksė]], kitas įtakingas Nalšios kunigaikštis pabėga į [[Livonija|Livoniją]]. Vaišelga tampa Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Kampanijoje prieš Treniotos likvidavimą Vaišelgai talkina Haličo-Voluinės kunigaikštis [[Švarnas]], su kuriuo kartu vėliau ir valdė Lietuvą.