Baltarusijos–Lietuvos valstybinė siena: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
→Istorija: +sienos pakitimai 1939-1940 m. |
→Istorija: +sienų klausimas atkūrus nepriklausomybes |
||
Eilutė 25:
Iki [[XX a.]] Baltarusijos ir Lietuvos istorija ilgą laiką buvo bendra – abi šalys sudarė [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę]], priklausė [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikai]] bei [[Rusijos imperija]]i. [[1918]] m. šalys paskelbė savo nepriklausomybes, tačiau [[Baltarusijos Liaudies Respublika]] netrukus buvo užpulta [[Antroji Lenkijos Respublika|Lenkijos]] ir [[Tarybų Rusija|Tarybų Rusijos]]. [[1920]] m. [[Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis|Lietuvos–Tarybų Rusijos taikos sutartimi]] nustatyta Lietuvos rytinė siena, kurią dalis Baltarusijos Rados deputatų pripažino, dalis atmetė dėl [[Vilnius|Vilniaus]] ir [[Gardinas|Gardino]] priskyrimo Lietuvai. Tačiau tų pačių metų [[lapkričio 11]] d. [[Kaunas|Kaune]] pasirašyta Baltarusijos ir Lietuvos sutartis dėl abipusio pripažinimo ir savitarpio pagalbos kovose su Lenkija ir Tarybų Rusija.
[[1939]] m. [[rugsėjo 28]] d. [[Maskva|Maskvoje]] pasirašyta [[Vokietijos–TSRS dienų ir draugystės sutartis]], pagal kurią Lietuva atiteko [[TSRS]] įtakos sferai. Netrukus pasirašyta ir [[Lietuvos–TSRS savitarpio pagalbos sutartis]], Lietuvai grąžinusi Lenkijos okupuotą Vilnių ir papildomu protokolu nustačiusi Lietuvos–TSRS valstybinę sieną. Pagal pastarąją sutartį Lietuvai atiduota penktadalis 1920 m. sutartimi priskirtos [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašto]] teritorijos. Nemažoje Baltarusijos TSR priskirto Vilniaus krašto dalyje [[lietuviai]] sudarė gyventojų daugumą, todėl buvo kreiptasi į TSRS vadovybę dėl sienos perkėlimo. [[1940]] m. birželio viduryje surengta Baltarusijos TSR [[Švenčionių rajonas (Baltarusijos TSR)|Švenčionių]], [[Adutiškio rajonas|Adutiškio]], [[Astravo rajonas|Astravo]], [[Vidžių rajonas|Vidžių]], [[Varanavo rajonas|Varanavo]], [[Rodūnios rajonas|Rodūnios]] ir kitų pasienio rajonų gyventojų apklausa dėl juose gyvenančių lietuvių noro keltis į Lietuvą arba jų gyvenamų teritorijų perdavimo Lietuvai. Apklausoje dauguma balsų pasisakė už kėlimąsi į Lietuvą. [[Rugpjūčio 3]] d. Lietuvos TSR priėmus į TSRS, patvirtinta nauja Baltarusijos TSR–Lietuvos TSR siena, pagal kurią Lietuvos TSR atiteko vakarinė Švenčionių rajono dalis bei lietuvių dominuojamos Adutiškio, Astravo, Vidžių, Varanavo ir Rodūnios rajonų dalys. Baltarusijos TSR delegacija atsisakė Lietuvos TSR atiduoti Astravo rajono Gervėčių apylinkę, kadangi ją supo baltarusių gyvenamos žemės. [[Spalio 1]]–[[spalio 2|2]] d. Gardine sienos klausimas svarstytas dar kartą. Persvarsčius Lietuvos TSR grąžinta rytinė Švenčionių rajono dalis, [[Adutiškis]], [[Druskininkai]], [[Dieveniškės]] ir aplinkiniai lietuviški kaimai. Tuomet TSRS įtakoje nustatyta siena galioja iki šiol.
[[Kovo 11 aktas|Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę]] Baltarusijos TSR pusėje likę lietuviškų gyvenviečių lietuviai kreipimaisis bei memorandumais prašė Lietuvos vyriausybę ieškoti būdų lietuviškas žemes prijungti prie Lietuvos ar bent suteikti joms specialų statusą Baltarusijos TSR viduje. Gervėčių krašto, sudaryto iš 17 lietuviškų kaimų, gyventojai dar [[stagnacija|TSRS stagnacijos]] metais rinko parašus dėl kaimų grąžinimo Lietuvai. [[1991]] m. [[spalio 3]] d. Gervėčių krašto gyventojai raštu kreipėsi į [[Vytautas Landsbergis|Vytautą Landsbergį]], [[Gediminas Vagnorius|Gediminą Vagnorių]] ir [[Algirdas Saudargas|Algirdą Saudargą]] primindami, jog jie gynė Lietuvos nepriklausomybę [[Sausio įvykiai (1991 m.)|Sausio įvykiuose]], aktyviai dalyvavo [[1991 m. referendumas dėl Lietuvos nepriklausomybės|referendume dėl Lietuvos nepriklausomybės]]. Varanavo rajono, [[Pelesa|Pelesos]], [[Armoniškės|Armoniškių]] ir kitų vietovių lietuviai priminė apie nuo [[XX a.]] pradžios besitęsiantį lietuvybės engimą ir ragino inicijuoti tarpvalstybinį dialogą jų problemų sprendimui.
Pradedant diplomatinius santykius su nepriklausoma Baltarusija, Lietuvos vyriausybei teko apsispręsti dėl pozicijos valstybinės sienos klausimu. Teisiniu požiūriu buvo galima remtis 1920 m. Lietuvos–Tarybų Rusijos taikos sutartimi, tačiau jos teisinis pagrindas buvo abejotinas, kadangi sutartis buvo pasirašyta su Tarybų Rusija, kurios dalimi tuo metu buvo Baltarusija.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/153271/nelengva-geros-kaimynystes-pradzia-baltarusija Nelengva geros kaimynystės pradžia. Baltarusija]</ref>
== Šaltiniai ==
| |||