15:39, 31 spalio 2014 versija taisyti Homobot (aptarimas \| indėlis) Botai 420 689 keitimai S Automatinis santrumpų taisymas. ← Prieš tai darytas keitimas		17:16, 5 vasario 2020 versija taisyti anuliuoti 84.15.176.23 (aptarimas) Nėra keitimo santraukos Žyma: Žyma: Išnašų sąrašo pašalinimas Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Vaizdas:USS Nimitz in Victoria Canada 036.jpg\|thumb\|right\|[[Lėktuvnešis\|Lėktuvnešiai]], tokie kaip ''[[USS Nimitz (CVN-68)\|USS Nimitz]]'' galios projekcijoje atlieka svarbų vaidmenį]] '''Galios ~~projekcijos~~projekcija''' ~~sąvoka yra naudojame~~ [[karyba\|~~karybos~~karyboje]] ir [[politologija\|~~politiniuose moksluose~~politologijoje]]. ~~Ji apibrėžia~~yra [[valstybė]]s ~~gebėjimą~~gebėjimas tiesiogine ar netiesiogine karine jėga paveikti užsienio subjektus. Toks valstybės gebėjimas yra vienas iš kertinių reikalavimų siekiant didesnės galios tarptautinėje plotmėje. Bet kurią valstybę, sugebančią savo vidinę galią „eksportuoti“ į užsienį ir taip paveikti kitas valstybes, galima laikyti turinčią tam tikrą lygį galios projekcijos pajėgumų. Šis terminas dažnai yra naudojamas ir kariuomenės žodyne. Tos valstybės, kurios savo galią koncentruoja ties [[kietoji galia\|kietąja galia]] – kariuomene, dažniausiai gali paveikti tik netolimas ar kaimynines valstybes. Siekiant projektuoti galią į tolimesnius regionus, kietoji galia nėra efektyvus instrumentas. Apskritai šiuo metu tik kelios valstybės gali įveikti [[karo logistika\|logistinius]] iššūkius, iškylančius siekiant [[dislokacija\|dislokuoti]] savo karines pajėgas bet kuriame pasaulio krašte. Nors tradiciniai galios projekcijos mechanizmai siejami su kietąja galia (tankai, kariai, karinės oro ir jūrų pajėgos ir t. t.), pamažu išsivystė ir [[švelnioji galia\|švelniosios galios]] teorija. Ji akcentuoja, kad galios projektavimas nebūtinai turi remtis tiesioginės karinės galios naudojimu. Gebėjimas projektuoti švelniąją galią į tam tikrą regioną gali būti būdas, svertas padedantis paveikti kitos valstybės ar valstybių grupės elgesį, sprendimus ir taip atgrasyti jas nuo galią projektuojančiai valstybei nepalankaus rezultato. Eilutė 10: [[Vaizdas:King Tewodros II.png\|thumb\|right\|[[John Tenniel]] karikatūra žurnale „Punch“. Vaizduojama Abisijos imperatoriui grasinanti Britanija.]] Vykstant [[Pirmasis Opiumo karas\|Pirmajam Opiumo karui]] (1839–1842 m.)]], būtent savo sukauptos galios bei gebėjimo ją projektuoti tolyn nuo savo valstybės branduolio dėka, britų pajėgos sugebėjo apginti už 6000 mylių nuo Britanijos esantį vieną laivyno uostą<ref>The London Gazette: no. 19930. pp. 2990–2991. 15 December 1840</ref>. Šis precendentas sukūrė naują sąvoką – ''kanonierių diplomatija''. Šioji tapo įprasta Vakarų pasaulio šalių galios projektavimo priemone ir dažnai buvo naudojama siekiant apginti politinius ar ekonominius interesus. Vienas pirmųjų atvejų istorijoje, kuomet galios projekcija buvo suplanuota, įvyko [[Krymo karas\|Krymo karo~~]] metu~~ (1853–1856 m.)]] metu, kuomet jungtinės prancūzų–anglų pajėgos siekė atgrasyti Rusijos imperiją ir taip padėti [[Otomanų imperija]]i, tuo pačiu apginant ir savo interesus. Būtent šio karo metu pirmą kartą naudotos ir technologinės inovacijos, tokios kaip garo variklių varomi kariniai laivai ir [[telegrafas]]. Kitas akivaizdus galios projekcijos pavyzdys yra britų karinė intervencija į Abisiniją 1868 m., kuomet šioje valstybėje buvo suimti ir įkalinti britų misionieriai bei vyriausybės atstovai. Intervencijos metu vykdyta milžiniška logistinė kampanija, prasidėjusi nuo žvalgybos, o vėliau vykdant 30 000 karių įvedimą iš [[Britų Indija\|britų valdomos Indijos]] į sunkiai prieinamą Abisiniją. Britų inžinierių, naujausių technologijų dėka operacija pavyko ir Abisinijos diktatorius buvo nuverstas<ref>The London Gazette: no. 19930. pp. 2990–2991. 15 December 1840</ref><ref>Rubenson, Survival, p. 268</ref><ref>Ferguson, Niall (2008). Empire: The Rise and Demise of the British World Order and the Lessons for Global Power. Basic Books. Retrieved 2013-02-07.</ref>. [[Rusijos-Japonijos karas\|Rusijos–Japonijos kare]] 1904–1905 m.]] [[Rusijos imperijos karinis jūrų laivynas\|Rusijos imperijos karinio jūrų laivyno]] sunaikinimą galima laikyti pavyzdžiu, kuomet valstybė nėra pajėgi projektuoti galios. Šiuo atveju, [[Rusijos imperija]] to negalėjo padaryti [[Tolimieji Rytai\|Rytų]] kryptimi. Po šio pralaimėjimo smuko ir Rusijos diplomatinė galia tame regione. Tuo pačiu, smuko vakarinėse gubernijose dislokuotų Rusijos kariuomenės dalinių patikimumas bei organizuotumas, o [[mobilizacija]] vykdyta padrikai. Iš to sekė Vokietijos kariuomenės [[štabo viršininkas\|štabo vado]] grafo [[Alfred von Schlieffen\|Alfredo von Šlyfeno]] išvada, kad Rusija nėra pajėgi projektuoti galios ir gilyn į [[Europa\|Europą]]. Visa ši situacija pablogino Rusijos imperijos santykius su Europos valstybėmis. Iš ne tokių tolimų pavyzdžių galios projekcija galima laikyti [[Folklandų karas\|Falklandų salų karą]], JAV [[2003 m. invazija į Iraką\|invaziją į Iraką]] ar [[Operation Allied Force\|NATO vadovaujamą Jugoslavijos bombordavimą]]. [[Jungtinių Valstijų karinės jūrų pajėgos\|JAV]], Jungtinės Karalystės ir [[Prancūzijos karinis jūrų laivynas\|Prancūzijos]] gebėjimas karinį laivyną dislokuoti į bet kurį pasaulio tašką ilgesniam laikui yra akivaizdus galios projektavimo gebėjimo pavyzdys. Eilutė 46: === Pasaulinės galios projektuotojos: === {{INDv}}<br />▼ {{USAv}}<br /> {{UKv}}<br /> {{PRCv}}<br />▼ {{FRAv}}<br /> {{RUSv}}<br />▼ === Regioninės galios projektuotojos: === {{AUSv}}<br /> {{BRAv}}<br /> ▲{{INDv}}<br /> {{INAv}}<br /> {{ESPv}}<br /> eilutė 60 ⟶ 62: {{JPNv}}<br /> {{CANv}}<br /> ▲{{PRCv}}<br /> {{NEDv}}<br /> {{KORv}}<br /> ▲{{RUSv}}<br /> == Šaltiniai == {{išn}} ~~<references />~~ [[Kategorija:Tarptautiniai santykiai]]

Galios projekcija: Skirtumas tarp puslapio versijų