Kamakura laikotarpis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
→Pilietinis karas: Pataisyta klaidinga rašyba. Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
S pataisymai |
||
Eilutė 10:
Kai Minamoto no Joritomo įsitvirtino valdžioje, vyriausybę įkurdino savo šeimos namuose Kamakuroje. Savo valdžią jis vadino ''bakufu'' (幕府, palapinės valdymas), bet kadangi imperatorius jam buvo suteikęs senovės aukštą karinį titulą ''Seii Tai-shōgun'', jo valdžia vakarų literatūroje dažnai vadinama šiogūnatu. Joritomo valdė remdamasis [[Fudživara klanas|Fudživara klano]] pavyzdžiu, turėjo administracinę tarybą [[Mandokoro]] (政所), vasalų tarybą ([[Mončūdžo]]) ir tyrimo tarybą [[Samurai-dokoro]] (侍所). Konfiskavęs žemės plotus vakarų ir centrinėje Japonijoje, Joritomo paskyrė prievaizdus ([[džitō]]) jiems tvarkyti ir policininkus ([[šugo]]) provincijoms. Kaip šiogūnas, Joritomo buvo abiejų grupių aukščiausias viršininkas. Tačiau Kamakura šiogūnatas neapėmė visos Japonijos, nors jis kontroliavo didelius žemės plotus, buvo stiprus pasipriešinimas prievaizdams. Režimas kariavo su [[Šiaurės Fudživara]], bet niekada kariniu požiūriu visiškai nevaldė nei šiaurės, nei vakarų. Bet Joritomo [[1189]] m. nugalėjo [[Fudživara no Jasuhira]] ir šimtmetį trukęs šiaurės klestėjimas baigėsi. Senieji rūmai [[Kiotas|Kiote]], vis dar valdė žemes jų jurisdikcijoje, o karinės šeimos šliejosi prie Kamakuros.
Nepaisant geros pradžios, Joritomo
Tarp Kioto ir Kakakuros atsirado nesutarimų, [[1221]] m. sukėlusių [[Džōkyū karas|Džōkyū karą]] tarp atsiskyrusio [[Imperatorius Go-Toba|imperatoriaus Go-Toba]] ir antro regento [[Hōdžō Jošitoki]]. Regentas lengvai laimėjo karą ir šiogūnatas pradėjo kontroliuoti imperatoriškuosius rūmus. Šiogūnato policininkai įgijo daugiau civilinių galių, o rūmai buvo priversti gauti šiogūno sutikimą visiems veiksmams. Nors rūmai prarado politinę galią, išlaikė žemės plotus.
Hōdžō regentystės laikais buvo pasiekta keletas administracinių pasiekimų. [[1225]] m. trečiasis regentas [[Hōdžō Jasutoki]] įkūrė Valstybės tarybą, leisdamas kitiems kariniams autoritetams juridiniu ir administraciniu požiūriu pasireikšti Kamakuroje. Ši taryba buvo geras kolektyvinės lyderystės pavyzdys. Patvirtinus karinį teisės kodeksą [[Goseibai Šikimoku]] [[1232]] m., matėsi perėjimas nuo rūmų į karinę visuomenę. Kai Kiotas rėmėsi 500 metų senumo [[Konfucianizmas|Konfucianizmo]] principais, naujas kodeksas prisilaikė įstatymo raidės, pabrėžė policininkų ir prievaizdų pareigas, pateikė būdus
== Mongolų invazija ==
Eilutė 30:
== Pilietinis karas ==
Hōdžō šeima bandė sutramdyti chaosą, suteikdama daugiau galios įvairiems klanams. Bakufu
Po pergalės Go-Daigo bandė atkurti imperatoriaus valdžią ir konfucionistinę praktiką. Šių reformų laikotarpis vadinamas [[Kemmu restauracija]], kai rūmų didikams buvo stengiamasi suteikti daugiau valdžios nei kariams. Tačiau tiesa buvo ta, kad sukilėliai norėjo atsikratyti Hōdžō šeimos, o ne paremti imperatorių. Ašikaga Takaudži susidėjo su Šiaurės rūmais pilietiniame kare prieš Pietų rūmus ir imperatorių Go-Daigo. Karas tarp rūmų truko [[1336]]-[[1392]] m. Karo pradžioje Go-Daigo buvo išvytas iš Kioto ir imperatoriumi tapo Šiaurės rūmų atstovas, pats Ašikaga Takaudži pradėjo naują šiogūnų liniją.
| |||