Bendratis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
'''Bendratis''' ({{la|Infinitivus}}) – nekaitoma veiksmažodžio forma, kurios nevaržo nei asmens, nei skaičiaus, nei laiko, nei nuosakos kategorija.
Skirtingose kalbose bendratis sudaroma įvairiais būdais: [[anglų kalba|anglų kalboje]] – pridedant dalelytę ''to'', romanų kalbose bendratis turi galūnę (pvz., [[ispanų kalba|ispanų k.]] -ar, -er, -ir), kuri kaitant žodį keičiasi. [[švedų kalba|Švedų kalboje]] bendratį sudaro veiksmažodžio šaknis ir priesaga – a, kuri kaitant išnyksta, arba prisideda nauja. [[gvaranių kalba|Gvaranių kalboje]] bendratis yra veiksmažodžio šaknis, o žodis kaitomas pridedant priešdėlius ir priesagas. [[Baltų kalbos|Baltų]], [[Slavų kalbos|slavų]] ir [[Tocharų kalbos|tocharų]] kalbose bendraties priesaga yra – ti, t', -c, -tsi ir kaitant žodį išnyksta. Dalis kalbų (pvz., [[arabų kalba|arabų]]) bendraties formos neturi. [[Baltijos finų kalbos]]e ([[Vepsų kalba#Bendratis|vepsų]], [[Lyvių kalba#Bendratis|lyvių]] ir kt.) bendratys gali turėti [[Linksnis|linksnių]].
== Lietuvių kalboje ==
Lietuvių kalboje veiksmažodžio bendratis baigiasi priesaga
=== Bendraties vartojimas ===
Eilutė 11:
=== Sakinio dalys ===
Bendratis paprastai vartojama reikšti sakinio dalims: veiksniui, suvestiniam ir mišriajam tariniui, nederinamajam pažyminiui, tikslo aplinkybei.
* ''Delsti neišmintinga ir pavojinga.''
* ''Koridoriuje pradėjo mušti laikrodis.''
Eilutė 23:
* ''O pikti liežuviai tuojau šaipytis, juoktis.''
Bendratį galime vartoti vietoje tariamosios ir liepiamosios nuosakos:
* ''Jeigu turėčiau jums kokią priklastį padaryti, verčiau gyvas į peklą įšokti!''
* ''Užmušti arkliavagį!''
Eilutė 30:
=== Būdinys ===
Dažnai bendratį vartojame kaip [[Būdinys|būdinį]]:
* ''Daržinės visuomet grūste užgrūstos, tvartuose tiek gyvulių, kiek jam niekados nė sapnuoti (sapnuote) nesisapnavo…''
| |||