Saulė: Skirtumas tarp puslapio versijų

5 695 baitai pašalinti ,  prieš 1 metus
nėra keitimo aprašymo
|}
 
'''Saulė''' – Subscribe: https://www.youtube.com/channel/UC8LP4EVH1IJX_SL6jyTdCcg<nowiki/>an my friens KAROLIS jjjjjjjjk
 
== Fizinės ir kitos charakteristikos ==
<br />
Saulė yra G2 spektrinės klasės [[Pagrindinė seka|pagrindinės sekos]] žvaigždė. G2 spektrinė klasė yra [[geltonoji nykštukė|geltonųjų nykštukių]] tipas, o tai reiškia, kad ji yra mažesnė ir už vidutines žvaigždes, ir net šimtus kartų mažesnė už [[žydroji milžinė|žydrąsias]] ar [[raudonoji milžinė|raudonąsias milžines]]. Tokio tipo žvaigždžių gyvavimo ciklas yra apie 10 milijardų metų, o Saulei šiuo metu yra apie 4,57 mlrd.<ref name="Bonanno">{{cite journal|last=Bonanno|first=A.|coauthors=Schlattl, H.; Patern, L.|year= 2002|url=http://arxiv.org/PS_cache/astro-ph/pdf/0204/0204331.pdf|title=The age of the Sun and the relativistic corrections in the EOS|journal=Astronomy and Astrophysics|volume=390|pages=1115-1118}}</ref> metų.
 
Saulė maždaug 220 km/s greičiu skrieja aplink mūsų ([[Paukščių Takas|Paukščių Tako]]) [[Galaktika|galaktikos]] centrą, nuo kurio nutolusi maždaug 28 000 [[Šviesmetis|šm]].
 
Saulė – nevienalytis karštos [[plazma|plazmos]] rutulys, kurį sudaro šios dalys:
* šerdis (seniau vadinta branduoliu) – 0,35 <math>R_\odot</math>, kurios tankis yra 1,5 x 10<sup>5</sup> kg/m³ vyksta [[Protonų ciklas|protonų ciklo]] termobranduolinės reakcijos, kurios [[vandenilis|vandenilį]] paverčia heliu. 3,8 × 10<sup>38</sup> protonų (vandenilio branduolių) arba 600 milijonų tonų vandenilio<ref name="Rigden2003">{{citation|author=John S. Rigden|title=Hydrogen: The Essential Element|url=http://books.google.com/books?id=FhFxn_lUvz0C|year=|publisher=Harvard University Press|isbn=978-0-674-01252-3|page=10}}</ref> yra paverčiami [[Helis|heliu]] kiekvieną sekundę. Ši reakcija išskiria energiją, kuri Saulės paviršių palieka elektromagnetinio spinduliavimo ir [[neutrinas|neutrinų]] forma;
* spinduliavimo sluoksnis – 0,5 <math>R_\odot</math>, kur energija perduodama spinduliavimo būdu;
* išorinis sluoksnis – 0,15 <math>R_\odot</math>, kur energija perduodama [[konvekcija|konvekcijos]] būdu – dėl to Saulės paviršius atrodo nusėtas įvairaus dydžio granulėmis.
 
<math>\odot</math> – tai simbolinis Saulės žymėjimas, <math>R_\odot</math> reiškia Saulės spindulį.
 
Viršutinis Saulės atmosferos sluoksnis vadinamas [[Saulės vainikas|Saulės vainiku]], kuriame galima stebėti įdomius reiškinius – [[Saulės dėmė|Saulės dėmes]], [[Chromosferinis žybsnis|chromosferinius žybsnius]], [[Protuberantas|protuberantus]], [[Saulės fakelas|Saulės fakelus]] ir su jais susijusius [[Chromosfera|chromosferos]] darinius [[Flokulas|flokulus]].
 
Spinduliavimo metu Saulė netenka ~4,5 mln. tonų per 1 s, maždaug tiek pat prarandama ir dėl [[Saulės vėjas|Saulės vėjo]] veiklos (žr. taip pat [[Saulės spinduliuotė]]).
 
Nuo Saulės sklindanti šviesa [[Žemė|Žemę]] pasiekia per 8,3 min.
 
== Saulės judėjimas žiūrint iš Žemės ==
[[Vaizdas:Sunset in Baltic sea.jpg|thumb|[[Saulėlydis]] [[baltijos jūra|Baltijos jūroje]]]]
Nors [[Žemė]] skrieja aplink Saulę, stebėtojas, esantis Žemėje, mato priešingą vaizdą – dangaus skliaute Saulė juda iš vieno [[Žvaigždynas|žvaigždyno]] į kitą ir taip per metus apeina 13 žvaigždynų ([[Žuvys (žvaigždynas)|Žuvys]], [[Avinas (žvaigždynas)|Avinas]], [[Tauras (žvaigždynas)|Tauras]], [[Dvyniai (žvaigždynas)|Dvyniai]], [[Vėžys (žvaigždynas)|Vėžys]], [[Liūtas (žvaigždynas)|Liūtas]], [[Mergelė]], [[Svarstyklės (žvaigždynas)|Svarstyklės]], [[Skorpionas (žvaigždynas)|Skorpionas]], [[Gyvatnešis]], [[Šaulys (žvaigždynas)|Šaulys]], [[Ožiaragis]], [[Vandenis]]), iš kurių 12 vadinami [[Zodiakas|Zodiako]] žvaigždynais (Gyvatnešis – ne Zodiako žvaigždynas). Kadangi Žemės pusiaujas yra pasviręs į orbitos aplink Saulę plokštumą 23° 27′ kampu, šis Saulės kelias dangaus skliautu nesutampa su dangaus pusiauju ir yra pasviręs lygiai tokiu pačiu kampu. Šis Saulės kelias vadinamas [[ekliptika]]. Ekliptika kerta dangaus pusiaują dviejuose taškuose: pavasario [[Lygiadienis|lygiadienio]] taške (kovo 21 d.) ir rudens lygiadienio taške (rugsėjo 23 d.) – kai Saulė patenka į tuos taškus, dienos ilgumas yra lygus nakties ilgumui, visur Žemėje.
 
Dėl Žemės susiplojimo svyruoja jos sukimosi ašis – du jos sankirtos su [[dangaus sfera]] taškai ([[dangaus poliai|dangaus poliai]]) keliauja dangaus skliautu, vienas, matomas [[Šiaurės pusrutulis|Šiaurės pusrutulyje]] – prieš laikrodžio rodyklę, kitas, matomas [[Pietų pusrutulis|Pietų pusrutulyje]] – pagal laikrodžio rodyklę, ir per 26000 metų kiekvienas iš jų nubrėžia 23,5° spindulio apskritimą su centru {{versti-en|Ecliptic pole|ekliptikos polius|ekliptikos poliuje}}, kuris yra [[Slibinas (žvaigždynas)|Slibino žvaigždyne]] ir [[Aukso Žuvis|Aukso Žuvies žvaigždyne]] atitinkamai. Šis svyravimas vadinamas [[precesija (astronomija)|precesija]]. Dėl šio reiškinio nuolat reikia patikslinti [[Žvaigždė|žvaigždžių]] koordinates, kinta ekliptika.
 
Kartais, judėdami savomis orbitomis, trys dangaus kūnai – Saulė, [[Mėnulis]] ir Žemė, – išsirikiuoja vienoje linijoje. Tuomet stebėtojas iš Žemės mato reiškinį, vadinamą [[Saulės užtemimas|Saulės užtemimu]]. Mėnulis uždengia Saulės diską, o tuo metu Žemė patenka į Mėnulio šešėlį. Per metus įvairiose Žemės vietose būna 2-5 Saulės užtemimai: daliniai arba visiški.
 
== Saulė kultūros istorijoje ==
 
Kualais. Ypatingą baimę keldavo Saulės užtemimai.
Kadangi nuo Saulės priklauso visa Žemės gyvybė, nuo seno žmonija teikė jai ypatingą reikšmę. Daugelis ankstyvųjų kultūrų Saulę garbino kaip dievybę. Reguliarus kasdienis ir kasmetinis Saulės sugrįžimas buvo laukiamas su baime arba bandomas užsitikrinti įvairiais kultiniais ir [[Magija|maginiais]] ritualais. Ypatingą baimę keldavo Saulės užtemimai.
 
== Literatūra ==
Anoniminis naudotojas