01:09, 30 sausio 2020 versija taisyti 78.56.252.59 (aptarimas) Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		01:31, 30 sausio 2020 versija taisyti anuliuoti 78.56.252.59 (aptarimas) Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 28: 1941 m. birželio 22 d. nacių Vokietija užpuolė [[Sovietų Sąjunga\|Sovietų Sąjungą]]. [[Lietuva\|Lietuvoje]] prasidėjo nacių žemėse dar nematytas visuotinis žydų išžudymas.<ref name="porat">{{cite web \|url=http://books.google.com/books?id=3N9Xxc8wdu0C&pg=PA159&dq=%22The+Holocaust+in+Lithuania:+Some+Unique+Aspects%22&ei=GV_ZR7zhEba4igGM06zRAQ&sig=BC8nnQzADrvUtKwXXJ53qMJo480#v=onepage&q=%22The%20Holocaust%20in%20Lithuania%3A%20Some%20Unique%20Aspects%22&f=false\|title=Dina Porat. The Holocaust in Lithuania. Some Unique Aspects. Knygoje: David Ceserani. The Final Solution: Origins and Implementation \|accessdate=2012 m. lapkričio 1 d.}}</ref> [[A operatyvinė grupė \| A operatyvinės grupės]] vadovo [[Franz Walter Stahlecker]] įsakymu vokiečiai [[Gargždai \| Gargžduose]] birželio 24 d. įvykdė pirmą masinį žydų sušaudymą, kuriame žuvo 201 vyras. Birželio 25 d. jam paskatinus [[Algirdas Klimaitis]] surengė [[Vilijampolės pogromas \| Vilijampolės pogromą]], kuriame ~~lietuviai~~vokiečiai padedami keletos vietinių nusikaltėlių išžudė maždaug 800 [[Kaunas \| Kauno]] žydų. [[Liepos 4 d. ir 6 d. žudynės Kaune \| Liepos 4 d. ir 6 d.]] [[3/A operatyvinis būrys \| 3/A operatyvinio būrio]] vadovo [[Karl Jäger]] įsakymu iš [[1941 m. birželio sukilimas \| lietuvių sukilėlių]] sudarytas [[Tautinio darbo apsaugos batalionas]] sušaudė beveik 3 000 Kauno žydų. Jo įsakymu [[Joachim Hamann]] [[Hamano skrajojantis būrys \| skrajojantis būrys]] su [[~~Lietuvos~~Nacių saugumo policija \| ~~Lietuvos~~Nacių saugumo policijos]] pagalba nuo liepos 7 d. iki spalio 2 d. išžudė beveik visų Lietuvos miestelių žydų bendruomenes - vaikus, moteris, senukus. 1942 m. spalio mėn Ašmenoje, Vilniaus geto žydai-policininkai,aprengti lietuvių uniformomis, išžudė apie 800 Ašmenos geto žydų, Vokietijos žydai pirmą kartą masiškai sušaudyti lapkričio 25 d. ir 29 d. [[IX Kauno fortas \| Kauno IX forte]], iš viso 4,934 vaikai, moterys ir vyrai. Latvijos žydų dauguma buvo nacių ir jų talkininkų išžudyti 1941 metais. Estijoje karo pradžioje buvo tik 4,300 žydų. 75% jų spėjo pabėgti į Sovietų Sąjungą, o likę irgi buvo išžudyti 1941 metais. Lietuvoje buvo išgelbėta apie 70 000 Lietuvos žydų, prie gelbėjimų prisidėjo tiek paprasti Lietuvos žmonės, tiek valdžia, skubos tvarka išdavinėjusi vizas - leidimus išvykti iš šalies, kurias galėjo gauti kiekvienas to panorėjęs žydas. Taip, bendromis visų pastangomis, buvo išgelbėta daugiau nei 50% Lietuvos žydų. Vėliau, siekiant apginti gelbėtojus, vyko slaptas pogrindinis žydų gelbėjimas, pvz.: Šiauliuose žydų gelbėjimą organizavo Jonas Noreika-Generolas Vėtra. Prie žydų gelbėjimo Lietuviai prisidėjo daugiausia pasaulyje, imant procentaliai pagal gyventojų skaičių. Žudant žydus kartais juos sugaudydavo vietinė policija, o kartais tiesiog liepdavo susirinkti į kokią nors aikštę tariamam perkėlimui į darbo stovyklas. Visi vertingi daiktai iš jų būdavo atimami, o patys varomi į žudynių vietas. Ten jiems įsakydavo nusirengti, tada sušaudydavo ar kitaip nužudydavo, taip kad lavonai sukrisdavo į duobes, kurias kartais patys turėdavo išsikasti. 1941 m. rugpjūčio mėn. [[Heinrich Himmler\|Heinrcihas Himmleris]] stebėjo žydų žudynes Rusijoje ir nusprendė jog toks žudymas neigiamai veikia karius ir būtina rasti ,,žmoniškesnį" žudymo būdą.▼ Galbūt galima buvo išgelbėti daugiau žydų, bet problema buvo ta, kad pagauti išgelbėtieji žydai, iškart įduodavo savo gelbėtojus naciams. Labai stipriai žydų gelbėjimui pakenkė žydų banditai-raudonieji partizanai, kurie žudė taikius Lietuvos gyventojus, tokie kaip: Aba Kovneris ir kiti banditai. ▲Žudant žydus ~~kartais~~geriausiai juos sugaudydavo ~~vietinė~~patys žydai: žydų policija, o kartais tiesiog liepdavo susirinkti į kokią nors aikštę tariamam perkėlimui į darbo stovyklas. Visi vertingi daiktai iš jų būdavo atimami, o patys varomi į žudynių vietas. Ten jiems įsakydavo nusirengti, tada sušaudydavo ar kitaip nužudydavo, taip kad lavonai sukrisdavo į duobes, kurias kartais patys turėdavo išsikasti. 1941 m. rugpjūčio mėn. [[Heinrich Himmler\|Heinrcihas Himmleris]] stebėjo žydų žudynes Rusijoje ir nusprendė jog toks žudymas neigiamai veikia karius ir būtina rasti ,,žmoniškesnį" žudymo būdą. [[Lvovas\|Lvove]], [[Ukraina\|Ukrainoje]], ukraniečiai nacionalistai, pasipiktinę kad besitraukiantys sovietai išžudė 7 000 lenkus ir ukrainiečius belaisvius, ir paskatinti C operatyvinės grupės melo, kad žydai kalti, rengė [[pogromas\|pogromą]], kuriame išžudė 4 000 žydų. Tačiau bendrai, B, C ir D operatyvinės grupės tuo metu žudė žymiai mažiau žydų kaip kad A operatyvinė grupė. 1941 m. rugsėjo 29-30 d. C operatyvinė grupė išžudė 33,771 [[Kijevas\|Kijevo]] žydų Babi Yar žudynėse. Visgi, B, C ir D operatyvinių grupių vadovai manė, kad neįmanoma Sovietų Sąjungos žydus išžudyti vienu ypu, ir verčiau žydai tegul dirba vergais. Naciai suregistruodavo visus žydus, įsakydavo nešioti prie drabužių prisiūtas geltonas šešiakampes žvaigždes ir su laiku įsakydavo gyventi getuose. eilutė 40 ⟶ 44: Vakarų, Vidurio Europos ir [[Balkanai\|Balkanų]] šalių žydai traukiniais buvo gabenami į [[naikinimo stovykla]]s, įkurtas okupuotoje Lenkijos teritorijoje: Osvencimą ([[Aušvicas\|Aušvicą]]), Treblinką, Maidaneką, Belžecą, Sobiborą ir kt. Juose žmones nuodijo dujų kamerose, o lavonus degino krematoriumuose. Osvencime ([[Aušvicas\|Aušvice]]), kur šalia naikinimo stovyklos veikė ir „paprasta” koncentracijos stovykla, buvo nužudyta ~~beveik~~nuo 2631 ~~mln.~~000 iki 711 000 įvairių tautų žmonių(Jean-Claude Pressacas), iš jų neapie ~~mažiau~~550 ~~kaip 1,5 mln.~~000 žydų {{~~Faktas~~Geraldas Reitlingeris}}, Treblinkoje – 870 tūkst. žydų {{Faktas}}. Naikinimo ir koncentracijos stovyklas tvarkė ir transportą aukoms parūpindavo [[SS\|esesininkai]]. Nacistai stengėsi sunaikinti visus žydus. Į naikinimo stovyklas buvo gabenami žydai iš [[1943]] m. rugsėjo mėn. okupuotos [[Italija\|Italijos]] ir [[1944]] m. pavasarį okupuotos [[Vengrija\|Vengrijos]]. Ligi tol tiek [[Musolinis]], tiek ir [[Hortis]] priešinosi žydų deportacijoms iš savo valstybių. Deportacijos buvo vykdomos, mirties fabrikai veikė ir tada, kai Vokietijos pralaimėjimas kare pasidarė neišvengiamas bei akivaizdus. Tiktai [[Vermachtas\|Vermachto]] okupuotų šalių išvadavimas ir antihitlerinės koalicijos armijų įžengimas į pačios Vokietijos teritoriją sustabdė masinį žydų naikinimą. Žydų genocidas Antrojo pasaulinio karo metais buvo pavadintas holokaustu.

Holokaustas: Skirtumas tarp puslapio versijų