09:42, 28 sausio 2020 versija taisyti 85.206.152.1 (aptarimas) gugugaga Žymos: Žyma: Trynimas Vizualus redagavimas ← Prieš tai darytas keitimas		09:43, 28 sausio 2020 versija taisyti anuliuoti ~riley (aptarimas \| indėlis) 32 keitimai S Atmestas 85.206.152.1 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (78.63.245.247 keitimas) Žyma: Atmesti Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: {{otheruses}} ~~, sustatintais šlaitais, [[terasa\|terasomis]], grioviais). Dažnai šalia pilies būdavo [[gyvenvietė]], kartais dar ir įtvirtintas priepilis.~~ [[Vaizdas:Daubariu piliakanis d1.jpg\|thumb\|right\|260px\|[[Daubarių piliakalnis]]]] [[Vaizdas:Migoniu piliakalnis.jpg\|thumb\|right\|260px\|[[Šimonių piliakalnis\|Migonių piliakalnis]]]] [[Vaizdas:Merkines piliakalnis su tilteliu.jpg\|thumb\|260px\|[[Merkinės piliakalnis]]]] '''Pìliakalnis''' (''pilies kalnas'') – tai [[kalva]], kalnas, kur stovi ar stovėjo [[pilis]], pilies kalnas. Piliakalniais vadinami labai skirtingos išorinės išvaizdos bei vidinės struktūros objektai: nuo labai panašių į paprastas kalvas ankstyvųjų piliakalnių iki gerai matomais grioviais ir pylimais sutvirtintų vėlyvųjų piliaviečių. Piliakalnį kaip gynybinį įrenginį sudaro du pagrindiniai elementai: pati įtvirtinta vieta bei jos įtvirtinimai. Įtvirtinta vieta – tai piliakalnio aikštelė – buvęs pilies ar kitokio įtvirtinimo kiemas.<ref>{{Cite web \| title = Lietuvos piliakalniai \| author = [[Gintautas Zabiela]] \| work = piliakalniai.lt \| accessdate = 2017-04-01 \| url = http://www.piliakalniai.lt/apie_piliakalnius.php \| archiveurl = http://web.archive.org/web/20160922222036/http://www.piliakalniai.lt:80/apie_piliakalnius.php \| archivedate = 2016-09-22 }}</ref> Manoma, kad piliakalnio pavadinimas kilęs ne nuo žodžio ''pilis'', bet nuo veiksmažodžio ''pilti''. Dažniausiai [[Lietuvos piliakalniai\|piliakalniai Lietuvoje]] yra natūraliai susiformavusios kalvos bei krantų iškyšuliai su žmogaus įrengtais gynybinės paskirties įtvirtinimais ([[pylimas\|pylimais]], sustatintais šlaitais, [[terasa\|terasomis]], grioviais). Dažnai šalia pilies būdavo [[gyvenvietė]], kartais dar ir įtvirtintas priepilis. Piliakalniai atsirado apie 1000 m. pr. m. e. – jie yra svarbiausias [[pagonybė\|pagoniškos]] [[baltai\|baltų]] kultūros palikimas. Kitose, netgi kaimyninėse etninėse grupėse ir tautose piliakalniai nebuvo paplitę, nes dažniausiai pakako gamtinių medžiagų mūrinėms pilims statyti. Piliakalnius galima skirstyti pagal etninį principą – kie ant piliakalnių buvo statomos įtvirtintos gyvenvietės, vėliau, apie [[V a.]] – [[VI a.]], jie tapo papėdės gyventojų slėptuvėmis nuo užpuolikų. Pradžioje jie saugoję nuo vietinių genčių puldinėjimų, o vėliau – nuo [[kryžiuočiai\|kryžiuočių]], [[švedai\|švedų]] ir [[slavai\|slavų]]. Nuo [[X a.]] piliakalniai pradedami apgyvendinti, atsiranda medinės pilys, kuriose gyvendavę [[kunigaikštis\|kunigaikščiai]]. [[XIV a.]] pab. – [[XV a.]] pr. piliakalniai praranda savo reikšmę. Lietuvoje daugiausia vėlyvojo periodo piliakalnių, nes jie buvo geriausiai įrengti ir didžiausi.▼ Piliakalniai atsirado apie 1000 m. pr. m. e. – jie yra svarbiausias [[pagonybė\|pagoniškos]] [[baltai\|baltų]] kultūros palikimas. Kitose, netgi kaimyninėse etninėse grupėse ir tautose piliakalniai nebuvo paplitę, nes dažniausiai pakako gamtinių medžiagų mūrinėms pilims statyti. Piliakalnius galima skirstyti pagal etninį principą – kiekvienai [[baltų gentys\|baltų genčiai]] būdingi saviti piliakalnių bruožai. == Piliakalnių etapai == Šiuo metu piliakalniai yra [[archeologinis paminklas\|archeologiniai paminklai]], saugomi [[valstybė]]s, įtraukiami į kultūros vertybių, lankytinų vietų sąrašus, dalykinius [[žinynas\|žinynus]]. Jais rūpinasi Paminklosaugos tarnybos. Dabartinės Lietuvos teritorijoje buvo apie 1000 piliakalnių, išliko nesunaikinta apie 800, labiau tyrinėta tik apie 10 % piliakalnių. [[Latvija\|Latvijoje]] [[Augustas Bilenšteinas]] suskaičiavo 470 [[kuršiai\|kuršių]] ([[Kuršas]]▼ ▲Piliakalniai atsirado apie 1000 m. pr. m. e. – jie yra svarbiausias [[pagonybė\|pagoniškos]] [[baltai\|baltų]] kultūros palikimas. Kitose, netgi kaimyninėse etninėse grupėse ir tautose piliakalniai nebuvo paplitę, nes dažniausiai pakako gamtinių medžiagų mūrinėms pilims statyti. Piliakalnius galima skirstyti pagal etninį principą – kiePradžioje ant piliakalnių buvo statomos įtvirtintos gyvenvietės, vėliau, apie [[V a.]] – [[VI a.]], jie tapo papėdės gyventojų slėptuvėmis nuo užpuolikų. Pradžioje jie saugoję nuo vietinių genčių puldinėjimų, o vėliau – nuo [[kryžiuočiai\|kryžiuočių]], [[švedai\|švedų]] ir [[slavai\|slavų]]. Nuo [[X a.]] piliakalniai pradedami apgyvendinti, atsiranda medinės pilys, kuriose gyvendavę [[kunigaikštis\|kunigaikščiai]]. [[XIV a.]] pab. – [[XV a.]] pr. piliakalniai praranda savo reikšmę. Lietuvoje daugiausia vėlyvojo periodo piliakalnių, nes jie buvo geriausiai įrengti ir didžiausi. ▲Šiuo metu piliakalniai yra [[archeologinis paminklas\|archeologiniai paminklai]], saugomi [[valstybė]]s, įtraukiami į kultūros vertybių, lankytinų vietų sąrašus, dalykinius [[žinynas\|žinynus]]. Jais rūpinasi Paminklosaugos tarnybos. Dabartinės Lietuvos teritorijoje buvo apie 1000 piliakalnių, išliko nesunaikinta apie 800, labiau tyrinėta tik apie 10 % piliakalnių. [[Latvija\|Latvijoje]] [[Augustas Bilenšteinas]] suskaičiavo 470 [[kuršiai\|kuršių]] ([[Kuršas]]) ir [[žiemgaliai\|žiemgalių]] ([[Latgala]]) piliakalnių, iš jų tyrinėti 79. [[Prūsij]]oje (dab. [[Kaliningrado sritis\|Karaliaučiaus]] kraštas ir Lenkijos šiaurės vakarai) [[Emilis Holakas]] priskaičiavo (be [[Semba\|Sembos]]) apie 318 piliakalnių. <ref>[http://kpbc.umk.pl/norestr/mapy/vorgeschichtliche_ubersichtskarte/index5.html Vorgeschichtliche Übersichtskarte von Ostpreussen gezeichnet von Emil Hllack.]</ref> == Piliakalniai Lietuvoje ==

Piliakalnis: Skirtumas tarp puslapio versijų