Piliakalnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
gugugaga
~riley (aptarimas | indėlis)
S Atmestas 85.206.152.1 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (78.63.245.247 keitimas)
Žyma: Atmesti
Eilutė 1:
{{otheruses}}
, sustatintais šlaitais, [[terasa|terasomis]], grioviais). Dažnai šalia pilies būdavo [[gyvenvietė]], kartais dar ir įtvirtintas priepilis.
[[Vaizdas:Daubariu piliakanis d1.jpg|thumb|right|260px|[[Daubarių piliakalnis]]]]
[[Vaizdas:Migoniu piliakalnis.jpg|thumb|right|260px|[[Šimonių piliakalnis|Migonių piliakalnis]]]]
[[Vaizdas:Merkines piliakalnis su tilteliu.jpg|thumb|260px|[[Merkinės piliakalnis]]]]
 
'''Pìliakalnis''' (''pilies kalnas'') – tai [[kalva]], kalnas, kur stovi ar stovėjo [[pilis]], pilies kalnas. Piliakalniais vadinami labai skirtingos išorinės išvaizdos bei vidinės struktūros objektai: nuo labai panašių į paprastas kalvas ankstyvųjų piliakalnių iki gerai matomais grioviais ir pylimais sutvirtintų vėlyvųjų piliaviečių. Piliakalnį kaip gynybinį įrenginį sudaro du pagrindiniai elementai: pati įtvirtinta vieta bei jos įtvirtinimai. Įtvirtinta vieta – tai piliakalnio aikštelė – buvęs pilies ar kitokio įtvirtinimo kiemas.<ref>{{Cite web | title = Lietuvos piliakalniai | author = [[Gintautas Zabiela]] | work = piliakalniai.lt | accessdate = 2017-04-01 | url = http://www.piliakalniai.lt/apie_piliakalnius.php | archiveurl = http://web.archive.org/web/20160922222036/http://www.piliakalniai.lt:80/apie_piliakalnius.php | archivedate = 2016-09-22 }}</ref> Manoma, kad piliakalnio pavadinimas kilęs ne nuo žodžio ''pilis'', bet nuo veiksmažodžio ''pilti''. Dažniausiai [[Lietuvos piliakalniai|piliakalniai Lietuvoje]] yra natūraliai susiformavusios kalvos bei krantų iškyšuliai su žmogaus įrengtais gynybinės paskirties įtvirtinimais ([[pylimas|pylimais]], sustatintais šlaitais, [[terasa|terasomis]], grioviais). Dažnai šalia pilies būdavo [[gyvenvietė]], kartais dar ir įtvirtintas priepilis.
Piliakalniai atsirado apie 1000 m. pr. m. e. – jie yra svarbiausias [[pagonybė|pagoniškos]] [[baltai|baltų]] kultūros palikimas. Kitose, netgi kaimyninėse etninėse grupėse ir tautose piliakalniai nebuvo paplitę, nes dažniausiai pakako gamtinių medžiagų mūrinėms pilims statyti. Piliakalnius galima skirstyti pagal etninį principą – kie ant piliakalnių buvo statomos įtvirtintos gyvenvietės, vėliau, apie [[V a.]] – [[VI a.]], jie tapo papėdės gyventojų slėptuvėmis nuo užpuolikų. Pradžioje jie saugoję nuo vietinių genčių puldinėjimų, o vėliau – nuo [[kryžiuočiai|kryžiuočių]], [[švedai|švedų]] ir [[slavai|slavų]]. Nuo [[X a.]] piliakalniai pradedami apgyvendinti, atsiranda medinės pilys, kuriose gyvendavę [[kunigaikštis|kunigaikščiai]]. [[XIV a.]] pab. – [[XV a.]] pr. piliakalniai praranda savo reikšmę. Lietuvoje daugiausia vėlyvojo periodo piliakalnių, nes jie buvo geriausiai įrengti ir didžiausi.
Piliakalniai atsirado apie 1000 m. pr. m. e. – jie yra svarbiausias [[pagonybė|pagoniškos]] [[baltai|baltų]] kultūros palikimas. Kitose, netgi kaimyninėse etninėse grupėse ir tautose piliakalniai nebuvo paplitę, nes dažniausiai pakako gamtinių medžiagų mūrinėms pilims statyti. Piliakalnius galima skirstyti pagal etninį principą – kiekvienai [[baltų gentys|baltų genčiai]] būdingi saviti piliakalnių bruožai.
 
== Piliakalnių etapai ==
Šiuo metu piliakalniai yra [[archeologinis paminklas|archeologiniai paminklai]], saugomi [[valstybė]]s, įtraukiami į kultūros vertybių, lankytinų vietų sąrašus, dalykinius [[žinynas|žinynus]]. Jais rūpinasi Paminklosaugos tarnybos. Dabartinės Lietuvos teritorijoje buvo apie 1000 piliakalnių, išliko nesunaikinta apie 800, labiau tyrinėta tik apie 10 % piliakalnių. [[Latvija|Latvijoje]] [[Augustas Bilenšteinas]] suskaičiavo 470 [[kuršiai|kuršių]] ([[Kuršas]]
Piliakalniai atsirado apie 1000 m. pr. m. e. – jie yra svarbiausias [[pagonybė|pagoniškos]] [[baltai|baltų]] kultūros palikimas. Kitose, netgi kaimyninėse etninėse grupėse ir tautose piliakalniai nebuvo paplitę, nes dažniausiai pakako gamtinių medžiagų mūrinėms pilims statyti. Piliakalnius galima skirstyti pagal etninį principą – kiePradžioje ant piliakalnių buvo statomos įtvirtintos gyvenvietės, vėliau, apie [[V a.]] – [[VI a.]], jie tapo papėdės gyventojų slėptuvėmis nuo užpuolikų. Pradžioje jie saugoję nuo vietinių genčių puldinėjimų, o vėliau – nuo [[kryžiuočiai|kryžiuočių]], [[švedai|švedų]] ir [[slavai|slavų]]. Nuo [[X a.]] piliakalniai pradedami apgyvendinti, atsiranda medinės pilys, kuriose gyvendavę [[kunigaikštis|kunigaikščiai]]. [[XIV a.]] pab. – [[XV a.]] pr. piliakalniai praranda savo reikšmę. Lietuvoje daugiausia vėlyvojo periodo piliakalnių, nes jie buvo geriausiai įrengti ir didžiausi.
 
Šiuo metu piliakalniai yra [[archeologinis paminklas|archeologiniai paminklai]], saugomi [[valstybė]]s, įtraukiami į kultūros vertybių, lankytinų vietų sąrašus, dalykinius [[žinynas|žinynus]]. Jais rūpinasi Paminklosaugos tarnybos. Dabartinės Lietuvos teritorijoje buvo apie 1000 piliakalnių, išliko nesunaikinta apie 800, labiau tyrinėta tik apie 10 % piliakalnių. [[Latvija|Latvijoje]] [[Augustas Bilenšteinas]] suskaičiavo 470 [[kuršiai|kuršių]] ([[Kuršas]]) ir [[žiemgaliai|žiemgalių]] ([[Latgala]]) piliakalnių, iš jų tyrinėti 79. [[Prūsij]]oje (dab. [[Kaliningrado sritis|Karaliaučiaus]] kraštas ir Lenkijos šiaurės vakarai) [[Emilis Holakas]] priskaičiavo (be [[Semba|Sembos]]) apie 318 piliakalnių. <ref>[http://kpbc.umk.pl/norestr/mapy/vorgeschichtliche_ubersichtskarte/index5.html Vorgeschichtliche Übersichtskarte von Ostpreussen gezeichnet von Emil Hllack.]</ref>
 
== Piliakalniai Lietuvoje ==