Jutiklis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S →Nuorodos: ~kategorijos |
S pataisymai |
||
Eilutė 2:
Plačiausia prasme, '''jutiklis''' – tai daiktas, kurio tikslas yra nustatyti įvykius ar pasikeitimus aplinkoje, nusiųsti informaciją į kompiuterį, kuris tada pasako išvesties įrenginiui teikti atitinkamą išvestį.
'''Jutiklis''' yra prietaisas, kuris konvertuoja realaus pasaulio duomenis (analoginius) į duomenis, kuriuos kompiuteris gali suprasti naudojant analoginį skaitmeninį keitiklį. Matuojami įvairiausi dydžiai: linijinis ar kampinis [[poslinkis]], [[greitis]], [[temperatūra]], [[Šviesa|šviesos intensyvumas]], [[slėgis]], [[masė]] ir t. t. Jutikliai yra naudojami kasdieniniuose daiktuose kaip lietimui jautrūs mygtukai lifte(lytėjimo jutikliai), lempos, kurios keičia ryškumą vos
== Rūšys ==
Eilutė 27:
* Varžiniai (įėjimo signalas keičia jutiklio elektrinę varžą, jei jutiklis įjungtas į [[elektros grandinė|elektros grandinę]], jo išėjimo signalas yra įtampa, srovė); Varžiniai jutikliai: potenciometriniai jutikliai (kintamasis [[varža]]s su trimis išvadais, [[potenciometras]], judamasis kontaktas reaguoja į kampinį arba linijinį poslinkį ir formuoja elektrinę įtampą), skystieji elektrolitiniai (jutikliai [[elektrolitas|elektrolito]] pagrindu), kontaktinės varžos (varža kinta nuo kontakto su kūnu), termistoriai (jutiklį sudaro varžinė medžiaga – [[puslaidininkis]], kai didinama temperatūra, puslaidininkio varža mažėja) ir įtempio jutikliai (nusodinta vielelė su popieriaus juostele, skirta mažoms deformacijoms nustatyti, deformuojantis kūnui, kinta jutiklio varža).
* Induktyvieji (jautrusis elementas – [[ritė]], maitinama [[Kintamoji elektros srovė|kintamąja elektros srove]], kai [[objektas]] sukasi arba tiesiai juda link ritės, [[oras|oro]] tarpas tarp jų keičia ritės [[induktyvumas|induktyvumą]], tokiu būdu nustatomas poslinkis) ir transformatoriniai (sudaro dvi ritės, nejudantis magnetolaidis ir judantis inkaras, nustatantys [[kinematika|slenkamąjį judėjimą]]);
* Talpiniai (jautrusis elementas – [[kondensatorius]], maitinamas kintamąja elektros srove, kaip ir induktyviųjų jutiklių, tokiu pat principu nustatomi objekto poslinkiai ir judėjimo [[kampas]]) ir pjezoelektriniai (jautrusis elementas – Pjezo [[kristalas]], reaguojantis į mechaninį ir elektrinį poveikį, jei kristalas deformuojamas, susidaro elektrinis impulsas, o jei kristalas paveikiamas [[Elektrinis laukas|elektrinio lauko]], padidėja [[slėgis]] ultragarso
* Fotoelektriniai, optiniai (visų fotoelektrinių jutiklių principas pagrįstas [[Fotoefektas|fotoefekto]] reiškiniu, naudojami fotoimtuvai, kaip foto[[varžos]], foto[[Diodas|diodai]], foto[[Tranzistorius|tranzistoriai]] reaguoja į [[Šviesa|šviesos]], [[Elektromagnetinė banga|elektromagnetinių spindulių]] poveikį, leidžia įvertinti [[Apšvieta|apšvietą]], spinduliavimo intensyvumą, linijinį ir kampinį poslinkį, objektų temperatūrą);
* Radiaciniai (jautrusis elementas – [[inertinės dujos]], radioaktyvi [[Elementarioji dalelė|dalelė]], patenkanti į vamzdį, jonizuoja dujas, kurios tampa laidžios ir sukuria elektros srovę, šiuo principu plačiai naudojamas [[Geigerio ir Miulerio skaitiklis]]);
Eilutė 35:
=== Virtualūs jutikliai ===
Virtualūs jutikliai fiziškai neegzistuoja, bet yra įdiegti į įvairią programinę įrangą. Jie naudojami ten, kur tikrieji jutikliai yra per brangus, ar aplinkoje, kurioje realūs davikliai gali sugesti arba susidėvi greitai. Daugelis programų yra procesai, kurių metu norimos reikšmės nėra matuojamos, nes procese nėra tinkamų aparatūros jutiklių arba jutiklis gali būti sustabdytas jeigu procesas skirtas ne kalibravimui ir
Virtualūs jutikliai jau yra naudojami chemijos pramonėje ir atveria galimybes kitose industrijose kaip plastiko pramonė.
=== Skaitmeniniai jutikliai ===
Automatizavimo srityje
* Tiesiogiai nustatyti skaitmeninės išvesties signalą (be procesoriaus ar ASK įsikišimo);
* Aukštą tiesiškumą naudojant jau esamus atsiliepimus;
Eilutė 46:
== Taikymo sritys ==
Terminas “jutiklis” yra naudojamas technologijos ir gyvosios gamtos (biologijos ir medicinos) moksle. Taip pat suintensyvėjo gamtos
Jutikliai automatizuotose procesuose kaip signalo generatoriai atlieka svarbų vaidmenį technologijoje. Jų aptikta reikšmė ar padėtis dažniausiai perdirbama elektroniniu būdu valdymo bloke, kuris atitinkamai paleidžia tinkamus tolimesnius veiksmus. Pastaraisiais metais, paskesnis signalo apdorojimo būdas vis dažniau yra integruojamas į jutiklį. Tokie jutikliai yra [[mikroprocesorius]] ar mikrosistema ir turi, taip sakant “intelektą”. Jie taip pat vadinasi "išmanieji jutikliai".
Eilutė 53:
Jeigu jutiklis nėra tobulas, kelių rūšių nukrypimai gali būti stebimi:
* Jautrumas praktikoje gali skirtis nuo nurodyto dydžio. Tai vadinama jautrumo klaida.
* Kadangi išeinančio signalo
* Jeigu išmatuotas signalas keičiasi nepriklausomai nuo išmatuoto objekto, tai yra apibrėžta kaip driftas ([[Telekomunikacijos|telekomunikacijų]]). Ilgalaikis driftas dažniausiai rodo lėtą jutiklio savybių
* [[Triukšmas]] yra atsitiktinis signalo nukrypimas, kuris priklauso nuo laiko.
* Jutikliai gali šiek tiek būti jautrūs pašalinėms aplinkybėms. Pavyzdžiui, daugelis jutiklių yra įtakojami jų aplinkos temperatūros.
Visi nukrypimai gali būti
== Jutiklių klaidų mažinimo būdai ==
| |||