Kauno įgulos maištas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S →Vasario 22 d.: -typo |
→Vasario 22 d.: +vakaro/nakties įvykiai |
||
Eilutė 41:
Apie 12 val. į Panemunės įgulą kalbėtis su 2-ojo atsargos bataliono kareiviais atvykęs P. Liatukas buvo maištininkų suimtas ir įkalintas daboklėje. Apie 14 val. atsargos bataliono kulkosvaidžių komandos viršininkas vyr. leitenantas Astupėnas atkalbėjo karius nuo bruzdėjimo siūlydamas derėtis. Kareiviai sutiko ir nuvedė Astupėną bei P. Liatuką į maištininkų komitetą, kur P. Liatukas pareiškė, jog būdamas suimtas jis nebesąs kariuomenės vadas, todėl negalįs derėtis.
Suėmus vyriausiąjį kariuomenės vadą įtampa išaugo. Majoras [[Julius Čaplikas]] iš Kauno išsiuntė du šarvuočius, laisvoms kuopoms įsakyta užimti pozicijas prieš Panemunę, palei Nemuną. Kariuomenės pajėgos įsitvirtino abipus tilto, stengtasi užkirsti kelią maištininkams patekti į Kauną. Maištininkai rengdamiesi gynybai išstatė du kulkosvaidžius bei artilerijos pabūklą. Gauta žinių, kad maištininkai ruošiasi vakare užpulti Šančius, savo pusėn patraukti Šančių įgulą sudarančius 8-ąjį pėstininkų pulką ir 6-to pulko pirmąjį batalioną, bei prasiveržti į Kauną.
Apie 15 val. į Šančių įgulą atvyko [[Krašto apsaugos ministras|Krašto apsaugos ministro]] padėjėjas [[Antanas Merkys]] ir pulkininkas Kleščinskis. Pokalbyje su 8-ojo pėstininkų pulko vadu sutarta pulti Panemunės kareivines, tačiau rengti puolimą Nemuno ledu be priedangos buvo pernelyg rizikinga. A. Merkys susiskambino su artilerijos pulke įsitvirtinusiu sukilėlių komitetu, išklausęs atmetė jų reikalavimus bei įsakė paleisti suimtus karininkus ir atstatyti tvarką. Komitetui atsisakius reikalavimus vykdyti, A. Merkys įsakė 8-ojo pėstininkų pulko vadui pradėti karinius veiksmus. 6-ojo pulko pirmo bataliono vado inicijuotos derybos su sukilėlių komitetu taip pat žlugo. Sukilėliai Panemunėje atidengė artilerijos, kulkosvaidžių ir šautuvų ugnį, į kurią ugnimi atsakė Šančių įgula. Apie 16 val. į Šančius šarvuočiu atvyko kapitonas Vyšniauskas. Tarp įgulos kareivių buvo kilęs judėjimas Vyšniauską suimti, tačiau suėmimo pavyko išvengti. Šarvuotis buvo pasiųstas į Panemunę, tačiau ant tilto sugedus kulkosvaidžiams jis buvo atitrauktas atgal. Pakaitai vakare buvo atsiųstas kitas šarvuotis, tačiau abi pusės nesiveržė puolimui nesiryžo. Susišaudymas tęsėsi iki 23 val.
Kaune iš vakaro paskelbta karinė padėtis, įvesta komendanto valanda. Nuosaikiosios kariuomenės pajėgos ruošėsi Panemunėje lokalizuotų maištininkų puolimui vasario 23 d. ryte. Iš [[Kaišiadorys|Kaišiadorių]] iškviestos dvi 4-ojo pėstininkų pulko kuopos. Maištininkų tarpe vyko bruzdėjimai, nemažai kareivių naktį pasitraukė iš Panemunės. Artilerijos karininkai bandė trauktis išsigabendami pabūklus, tačiau buvo sulaikyti ir komiteto įsakymu turėjo ruoštis auštant apšaudyti Šančius. Iš Šančių prapliupus kulkosvaidžių ugniai dauguma artileristų išsibėgiojo, pabūklai nugabenti į Roželių dvarą.<ref name="Ivinskis"/>
== Šaltiniai ==
| |||