Augustavas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S →‎Žymūs žmonės: ji ten gimus, tačiau jos veikla buvo kitur, o ne Augustave. Galbūt galima būtų rašyti "Augustave gimę žymūs žmonės", bet to prasmė neaiški
Eilutė 40:
[[Vaizdas:Market Square in Augustow about1915 01.jpg|thumb|right|240px|Turgaus aikštė 1915 m.]]
[[Vaizdas:Suvalkutrikampis.jpg|thumb|240px|Teritorija priskirta Lietuvai pagal [[Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis|1920 metų liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį]]]]
NuoAZUKAITE MLDC [[VIIIYR a.VPS pr. m. e.]] šiose vietovėse gyveno [[Lietuviai|lietuviams]] artima baltų gentis – [[jotvingiai]]. XIII a. jotvingiai kovojo su siaubiamaisiais Haličo, Lenkijos, kryžiuočių antpuoliais. Dalį gyventojų kryžiuočiai iškėlė į Sembą. [[XIV a.]] pabaigoje minima prie upės stovėjusi kryžiuočių ''Metenburg'' pilis. [[1392]] m. [[Vytautas Didysis]] su savo kariuomene sugriovė šią pilį. Augustavo apylinkės iki XV a. buvo ginčijama teritorija tarp Lietuvos, Vokiečių ordino ir Mazovijos, kol 1422 m. [[Melno taika|Melno taikos sutartimi]] galutinai atiteko Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.<ref name=sztetl>[http://www.sztetl.org.pl/en/article/augustow/3,local-history/ Virtual Sztetl – Augustow]</ref> Per karus su kryžiuočiais vietos gyventojų liko labai mažai. Vidaus kolonizacijos laikotarpiu, Augustavas atsidūrė lietuvių ir slavų paribyje. Lietuviai kūrėsi į šiaurę nuo miesto (į vakarus – [[mozūrai]], į rytus – [[baltarusiai]]). Po Liublino unijos vyko daugiausia lenkų kolonizacija.
 
Gyvenvietė Mostki pirmąkart minima [[1496]] metais. [[1526]] m. [[Jonas Radvila III]] gyvenvietėje įkūrė smuklę ir prekybos punktą, nes gyvenvietė buvo prekybos kelių sankryžoje tarp [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Prūsija|Prūsijos]], [[Varšuva|Varšuvos]] ir [[Krokuva|Krokuvos]]. 1555 m. karalienės Bonos pastangomis karalius perėmė gyvnvietę iš Radvilų.<ref name=poltrav>[http://www.poland.travel/en/health-resorts/augustow Poland Travel – Augustow]</ref> [[1557]] m. miestui suteiktas [[Augustavo miesto herbas]]. [[1561]] m. [[gegužės 16]] d. [[Žygimantas Augustas]] suteikdamas [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teises]] pavadino Augustavu. 1564 m. miestas gavo papildomą privilegiją, pagal kurią miestiečiams leista virti alų ir midų bei varyti degtinę.<ref name=sztetl></ref> [[1569]] m. sieną tarp Lenkijos ir Lietuvos nustačius [[Mėta (upė)|MėtosMėt]] upe Augustavas atiteko Lenkijai, nors<nowiki/>s miesto kapinės liko Lietuvos pusėje.<ref name=LE129>Lietuviškoji enciklopedija. II tomas Atskilėlis – Batoras. Kaunas, Spaudos Fondas: 1934. P.129</ref>
 
[[XVII a.]] antrojoje pusėje miestą ištiko [[maras]]. Per [[Švedų tvanas|švedų tvaną]] 1656 m. miestą ir apylinkes nusiaubė [[totoriai]].<ref name=istorija></ref> Šiaurės karo metu miestą keletą kartų nusiaubė Rusijos, Brandenburgo, Saksonijos ir Švedijos kariuomenės.<ref name=sztetl></ref> Po Abiejų Tautų respublikos padalinimų [[1795]] m. Augustavą ir Užnemunę aneksavo [[Prūsija]], čia buvo Dambravo apskrities teismas ir administracinis centras. [[1807]] m. įėjo į [[Varšuvos hercogystė]]s, o nuo [[1815]] m. į [[Lenkijos karalystė]]s sudėtį. [[1829]] m. pastatytas [[Augustavo senasis paštas|Augustavo paštas]]. [[1836]] m. mieste pastatyta [[Augustavo miesto rotušė]]. [[1837]] m. sukūrus [[Augustavo vaivadija|Augustavo vaivadiją]], jos centras perkeltas į [[Suvalkai|Suvalkus]], Augustavas tapo apskrities centru [[Augustavo gubernija|Augustavo]], o nuo [[1867]] m. – [[Suvalkų gubernija|Suvalkų gubernijoje]]. [[1831]] m. po nesėkmingų lenkams kautynių ties [[Ostrolenka]], vadinamasis Gelgaudo korpusas su 12 000 karių, ties [[Raigardas|Raigardu]] gegužės 29 d. sumušęs rusų generolą Sackeną, žygiuodamas į Lietuvą perėjo per Augustavą.<ref name=LE129></ref>