Vikiprojektas:Savaitės straipsnis/Straipsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:WilliamBligh.jpeg|thumb|William Bligh, 1814 m. Alexander Huey tapytas portretas]]
'''Viljamas Blajus''' ({{en|William Bligh}}, [[1754]] m. [[rugsėjo 9]] d. – [[1817]] m. [[gruodžio 7]] d.) – Britanijos karališkojo laivyno [[viceadmirolas]] ir kolonijinis administratorius. Pagarsėjo dėl maišto, surengto prieš jį [[1789]] m. Britanijos karališkojo laivyno laive „Bounty“. Per maištą kartu su sau lojaliais jūreiviais buvo įsodintas į valtį [[Polinezija|Polinezijoje]], netoli [[Tonga|Tongos]] salų, kuria nuplaukė 6700 km iki artimiausios europiečių kolonijos [[Timoras (sala)|Timoro saloje]].
Po 17 metų, [[1806]] m. [[rugpjūčio 13]] d. paskirtas [[Naujasis Pietų Velsas|Naujojo Pietų Velso]] gubernatoriumi [[Australija|Australijoje]], kur, dėl savo veiksmų prieš korumpuotus Naujojo Pietų Velso korpuso kariškius, taip vadinamojo Romo maišto metu buvo nušalintas nuo pareigų, įkalintas ir išvarytas iš kolonijos.
Viljamas Blajus pakrikštytas Šv. Andriejaus bažnyčioje [[Plimutas (Anglija)|Plimute]] [[1754]] m. [[spalio 4]] d., tačiau nėra žinoma, ar jis gimė Plimute, kur jo tėvas Frensis Blajus (1721–1780) dirbo muitinėje, ar savo šeimos namuose prie Sent Tudžio, netoli Bodmino, [[Kornvalis|Kornvalio grafystėje]]. Viljamo motina Džeinė Pyrs (1713–1768) buvo našlė, ištekėjusi už Frensio 40 metų amžiaus.
7 metų amžiaus stojo Karališkojo laivyno tarnybon; tuo metu tai buvo įprasta praktika, buvo siekiama, kad vaikas įgytų plaukiojimo patirties, ar bent įrašo, kuris praverstų jo tolimesnei karjerai. [[1770]] m., 16 metų amžiaus, tarnavo „Hunter“ laive, nuo [[1771]] m. perkeltas į „Crescent“ laivą, kur išbuvo tris metus.
'''[[Krievingai|Daugiau…]]'''▼
[[1776]] m. priimtas „Resolution“ laivo šturmanu [[James Cook|Džeimso Kuko]] trečiojoje kelionėje į Ramųjį vandenyną, tapo Kuko žūties liudininku [[Havajai (salynas)|Havajų salose]]. Kelionės metu Blajus sudarė daug kokybiškų jūrinių žemėlapių, tačiau nuopelnai buvo priskirti Kuko leitenantams. Žemėlapiai buvo tokie tikslūs, kad dalį jų tebevartojo net [[XX amžius|XX a]].
[[1780]] m. grįžo į [[Anglija|Angliją]]. [[1781]] m. [[vasario 4]] d. vedė muitininko dukterį Elžbietą Bethem, su kuria sugyveno 4 dukteris ir dvynius sūnus (abu mirė kūdikystėje). Netrukus po vestuvių buvo paskirtas laivo „Belle Poule“ šturmanu, dalyvavo [[Dogerio banka|Dogerio bankos]] mūšyje su olandais, po kurio buvo pakeltas į leitenantus. Kitus pusantrų metų tarnavo įvairiuose laivuose, dalyvavo [[Gibraltaras|Gibraltaro]] gynyboje [[1782]] m. Po Paryžiaus taikos [[1783]] m. pasiėmė atostogų ir plaukiojo prekybiniais laivais į [[Vest Indija|Vest Indiją]]. Ten susipažino su jaunu vyru Flečeriu Kristianu (1764–1793), kurį mokė navigacijos. Netrukus abu tapo gerais draugais.
Savo rėmėjo, britų botaniko, mokslininko Džozefo Benkso ({{en|Joseph Banks}}) kviečiamas, [[1787]] m. grįžo į tarnybą kariniame laivyne ir buvo paskirtas vadovauti laivui „Bounty“ ekspedicijoje į [[Taitis|Taitį]]. Ekspedicijos tikslas buvo atvežti iš Taičio [[Duonmedis|duomnedžio]] sodinukų į [[Vest Indija|Karibų salas]] kaip pigaus maisto šaltinį cukranendrių plantacijose dirbantiems vergams. Kad sutaupyti lėšų, Blajui neskyrė kapitono laipsnio, o tik laivo kapitono pareigas. Be to, laive nebuvo kareivių – dėl šių priežasčių vėliau Blajui buvo sunku palaikyti laive discipliną. Savo pirmuoju padėjėju, kelionės metu, Blajus paskyrė Flečerį Kristianą.
Po 10 mėnesių kelionės, [[1788]] m. [[spalio 26]] d. laivas pasiekė Matavajaus įlanką Taityje. Kol buvo ruošiami sodinukai, įgula neturėjo daug darbo, jūreiviai leido laiką saloje ilsėdamiesi, daugelis užmezgė santykius su vietinėmis merginomis. Įgulos disciplina pakriko, Blajaus nenorėjo klausyti net jo pirmasis padėjėjas Flečeris Kristianas.
<noinclude>[[Kategorija:Pirmo puslapio skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>
| |||