Kristijonas Donelaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Reverted to revision 5693933 by Homo ergaster (talk). (TW) Žyma: Anuliuoti |
||
Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
| fonas = rel
| titulas =
| kiti titulai =
| vardas = Kristijonas Donelaitis
| paveikslėlis =
| paveikslėlio apibūdinimas = Kristijonas Donelaitis. Rekonstrukcija: [[Vytautas Urbanavičius (1935)|Vytautas Urbanavičius]]
| paveikslėlio dydis = 180px
| gimimo data = {{Gimė|1714|01|01}}
| gimimo vieta = [[Lazdynėliai (Gumbinė)|Lazdynėliai]], [[Gumbinės apskritis]], [[Prūsijos karalystė]]
| mirties data = {{Mirė|1780|02|18|1714|01|01}}
| mirties vieta = [[Tolminkiemis]]
| tautybė =
| sutuoktinis =
| tėvas =
| motina =
| vaikai =
| veikla = [[Liuteronybė|liuteronų]] pastorius, [[Lietuva|lietuvių]] grožinės literatūros pradininkas.
| alma_mater = [[Karaliaučiaus universitetas]]
| žinomas = poemą „Metai“
| religija = [[liuteronybė]]
| titulas0 =
| fonas0 = rel
| kelintas0 =
| ėjo pareigas0 =
| ankstesnis0 =
| vėlesnis0 =
| parašas =
| pastabos =
| vikiteka = Category:Kristijonas Donelaitis
}}
[[Vaizdas:VU skulpt. Kristijonas Donelaitis, skulpt. K.Bogdanas, 2006-08-08.jpg|thumb|200px|Kristijono Donelaičio skulptūra]]
[[Vaizdas:Gravestone of Kristijonas Donelaitis.jpg|thumb|200px|Kristijono Donelaičio kapas [[Tolminkiemis|Tolminkiemio]] bažnyčios rūsyje]]
[[Vaizdas:First page of the Donelaitis' Metai manuscript.jpg|thumb|200px|„Metų“ faksimilė]]
'''Kristijonas Donelaitis''' ([[1714]] m. [[sausio 1]] d. [[Lazdynėliai (Gumbinė)|Lazdynėliai]], [[Gumbinės apskritis]], [[Prūsijos karalystė]] – [[1780]] m. [[vasario 18]] d. [[Tolminkiemis]], palaidotas Tolminkiemio bažnyčioje) – [[Evangelikai liuteronai|evangelikų liuteronų]] kunigas, [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] [[Lietuva|lietuvių]] grožinės literatūros pradininkas.
Pirmasis paminklas K. Donelaičiui pastatytas [[Klaipėda|Klaipėdos]] centre (skulptorius [[Petras Deltuva]]). K. Donelaičio garbei [[Pamyras|Pamyro]] kalnuose pavadinta [[Donelaičio viršūnė]] (5837 m).<ref>http://www.donelaitis.info/index.php?p=si&sid=134&tid=134</ref>
== Biografija ==
Gimė laisvųjų valstiečių šeimoje [[1714]] m. [[sausio 1]] d. Apie [[1731]] m. įstojo į Karaliaučiaus Knypuvos katedros mokyklą, kurią baigė [[1736]] m. [[1736]]–[[1740]] m. [[Karaliaučiaus universitetas|Karaliaučiaus universitete]] studijavo teologiją, lankė [[Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras|lietuvių kalbos seminarą]].
[[1740]]–[[1742]] m. [[Stalupėnai|Stalupėnų]] mokyklos muzikos mokytojas ir choro vedėjas, nuo 1742 m. mokyklos vedėjas (rektorius). [[1743]] m. [[spalio 21]] d. įšventintas į kunigus [[Karaliaučius|Karaliaučiuje]].<ref>STRAKAUSKAITĖ, Nijolė. ''Klaipėda, Kuršių nerija, Karaliaučius: vadovas.'' Vilnius: R. Paknio leidykla, 2005, 178 p. ISBN 9986-830-82-6.</ref> Nuo [[1743]] m. iki mirties – Tolminkiemio klebonas. Pastatydino mokyklą, klebonų našlių namą, perstatė kleboniją, bažnyčią.<ref>{{VLE|V|81|[[Albinas Jovaišas]]|Kristijonas Donelaitis}}</ref>
== Kūryba ==
Laisvalaikiu rašė eiles [[lietuvių kalba|lietuvių]] ir [[vokiečių kalba]], komponavo muziką, dirbo [[barometras|barometrus]], muzikos instrumentus, optinius prietaisus. Pirmieji du poeto gyvenimo Tolminkiemyje dešimtmečiai buvo nepalankūs jo kūrybiniam darbui. Atsidėti kūrybai trukdė įtempti santykiai su vietos valdžia; jį slėgė tautiškai mišrios (2/3 vokiečių, 1/3 lietuvių) parapijos administravimas, klebonijos ūkio reikalai. Kliudė ir [[Septynerių metų karas]] ([[1756]]–[[1763]]), kuris [[1756]] m. tiesiogiai palietė Tolminkiemį.
Literatūrinį darbą K. Donelaitis pradėjo apie [[1740]]–[[1743]] m. Išlikusios 6 pasakėčios, spėjama, parašytos ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu – „Lapės ir gandro čėsnis“, „Rudikis jomarkininks“, „Šuo Didgalvis“, „Pasaka apie šūdvabalį“, „Vilks provininks“, „Aužuols gyrpelnys“ (apie [[1750]]–[[1760]] m., [[Liudvikas Rėza|L. G. Rėza]] paskelbė rinkinyje „Aisopas“ [[1824]] m.). Tai pirmieji originalūs šio žanro kūriniai lietuvių literatūroje. Be ezopinių, K. Donelaitis naudojo tautosakinius ir originalius siužetus; pasakėčioms būdinga emocingumas, ilgi moralai.
K. Donelaitis sukūrė eiliuotą pasakojimą „Pričkaus pasalai apie lietuvišką svodbą“, eilėraščių [[vokiečių kalba]] (žinomi trys). Išliko K. Donelaičio laiškai J. Jordanui (MII, 1 lietuvių, 1 vokiečių kalba), įrašai gimimo metrikų knygose (1743–[[1754]] m., [[1757]]–[[1770]] m., [[1774]]–[[1779]] m., vokiečių kalba), žemių separacijos bylos dokumentai ([[1775]]–[[1778]] m.), mokyklų vizitacijos, bažnyčios statybos, parapijos administravimo raštai ([[1756]]-
[[1767]] m.), autobiografinio ir dalykinio pobūdžio „Žinios“ ([[1773]]–1779 m.), skirtos būsimam Tolminkiemio klebonui, brošiūra apie separacijos naudą ([[1769]] m., vertimasis iš vokiečių kalbos).<ref name="Albinas Jovaišas. Ten pat. 81 psl">Albinas Jovaišas. Ten pat. 81 psl.</ref>
== „Metai“ ==
Pagrindinį savo kūrinį, poemą „Metai“, K. Donelaitis rašė veikiausiai [[1765]]–[[1775]] m., tiksli data nežinoma. K. Donelaitis davė pavadinimus tik atskiroms poemos dalims: „Pavasario linksmybės“, „Vasaros darbai“, „Rudenio gėrybės“ ir „Žiemos rūpesčiai“. Išliko dviejų pirmųjų dalių autografai ir visų dalių J. Hohlfeldto nuorašas (saugo [[Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas]]).
Pavadinimas „Metai“ pirmą kartą pavartotas Liudviko Rėzos parengtame pirmajame K. Donelaičio poemos leidime. Pats K. Donelaitis savo kūrybos nespausdino. Pirmasis K. Donelaičio raštų leidėjas buvo Liudvikas Rėza, „Metus“ jis paskelbė [[1818]] m. Ciklo dalis L. Rėza kiek patrumpino, paredagavo, sujungė į vieną kūrinį ir išleido kartu su vertimu į vokiečių kalbą.
Poemoje vaizduojamas Rytų Prūsijos lietuvių valstiečių gyvenimas. Joje K. Donelaitis sukūrė ryškių baudžiauninkų paveikslų, kaimo buities, papročių vaizdų, lyrinių gamtovaizdžių, pirmuosius lietuvių literatūroje groteskiškus dvarininkų šaržus, nevengė hiperbolizavimo, satyros, burleskos, humoro. K. Donelaitis kėlė prigimtinės žmonių lygybės idėją, aukštino darbą, dorą, žadino lietuvininkų (būrų) tautinę savimonę, tautiškumą gretino su dorybėmis. Poemai būdinga krikščioniška pasaulėjauta, didaktika, sodri, žodinga kalba. Ji parašyta antikizuotu unikaliu (toniniu ir metriniu) hegzametru, pėdoje kirčiuojant tik ilgą skiemenį.
„Metai“ išversti į vokiečių, [[anglų kalba|anglų]], [[švedų kalba|švedų]], [[čekų kalba|čekų]], [[vengrų kalba|vengrų]], [[latvių kalba|latvių]], [[rusų kalba|rusų]], [[baltarusių kalba|baltarusių]], [[lenkų kalba|lenkų]], [[gruzinų kalba|gruzinų]], [[ukrainiečių kalba|ukrainiečių]], [[armėnų kalba]]s. Tolminkiemyje įkurtas [[Donelaičio memorialinis muziejus]]. <ref name="Albinas Jovaišas. Ten pat. 81 psl"/>
== Interpretacijos ==
[[Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras|Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre]] 1985 metais pastatyta [[Algimantas Bražinskas|A.Bražinsko]] opera „Kristijonas“.
<ref>{{cite video |people=Kompozitorius - A. Bražinskas. Libreto autorius - A. Drilinga. Dirigentas - V. Viržonis, režisierius - R. Siparis, dailininkas - A. Kariniauskas. Dalyvauja - V. Prudnikovas, B. Almonaitytė, S. Dirsė, S. Larinas, A. Lietuvninkas, G. Pamakštys ir kt., teatro choras ir orkestras. |date=1987-01-01 |title=A. Bražinskas. Opera "Kristijonas" (I - II veiksmai).|trans-title=|medium=Video |language=lt |url=https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/36376/a-brazinskas-opera-kristijonas-i-ii-veiksmai |access-date=2018-05-11 |archive-url= |archive-date= |format= |time= |location= |publisher=LRT |id= |isbn= |oclc= |quote= |ref= }}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.opera.lt/archyvas/spektakliai-archyvas/operos/kristijonas |title=Algimantas Bražinskas. KRISTIJONAS|accessdate=2018-05-11 }}</ref> 2012 metais atlikta [[Bronius Vaidutis Kutavičius|Broniaus Kutavičiaus]] oratorija „Metai“.<ref>{{cite video |people=B. Kutavičius. Oratorija "Metai" pagal Kristijoną Donelaitį (pirmas viso ciklo atlikimas). Atlikėjai: Vilniaus savivaldybės choras „Jauna muzika“, Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. Skaitovas - D. Meškauskas Dirigentas D. Katkus |date=2012-01-01 |title=B. Kutavičius. Oratorija "Metai".|trans-title=|medium=Video |language=lt |url=https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/29577/b-kutavicius-oratorija-metai |access-date=2018-05-11 |archive-url= |archive-date= |format= |time= |location= |publisher=LRT |id= |isbn= |oclc= |quote= |ref= }}</ref>
== Literatūra ==
| |||