Piotras Čaikovskis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žymos: Pakeista Žyma: Trynimas Vizualus redagavimas |
S Atmestas 81.7.100.196 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (46.249.171.134 keitimas) Žyma: Atmesti |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Porträt des Komponisten Pjotr I. Tschaikowski (1840-1893).jpg|thumb|P. Čaikovskis]]
'''Piotras Iljičius Čaikovskis''' ({{ru|Пётр Ильич Чайковский}}; [[1840]] m. [[gegužės 7]] d. – [[1893]] m. [[lapkričio 6]] d.) – [[Rusija|rusų]] [[Romantizmas|romantinės]] eros kompozitorius, vienas produktyviausių vokalinės ir instrumentinės muzikos kūrėjų.{{šaltinis|{{VLE|IV|257||Jonas Klimas. Čaikovskij Piotr (Piotras Čaikovskis)}}}} Muzikai būdingas rusiškas charakteris, tačiau jo muzika buvo labiau vakarietiška, nei kitų tuometinių [[Rusija|Rusijos]] kompozitorių, nes Čaikovskis sėkmingai derino rusiškas liaudies melodijas ir tarptautinius elementus.
== Biografija ==
Piotras Čaikovskis gimė nedideliame [[Votkinskas|Votkinsko]] miestelyje ([[Uralas|Urale]]), metalurgijos fabriko direktoriaus šeimoje. Kai berniukui dar nebuvo suėję penkeri metai, jį ėmė mokyti prancūzė guvernantė. Būdamas šešerių metų, jis jau neblogai skaitė prancūziškai ir vokiškai. Iš kitų vaikų Piotras išsiskyrė nepaprastu švelnumu, jautrumu kito nelaimei ir bet kokiai neteisybei.
Pirmieji muzikiniai įspūdžiai, kaip pasakojo kompozitorius, susiję su neapsakomo grožio liaudies dainomis ir motinos dainuojamais romansais, arijomis. Iš visų kūrinių ypač ilgai atmintyje išliko Aliabjevo „Lakštingala“, visada primindavo motina.
Svarbi vieta muzikiniame kompozitoriau auklėjime tenka Čaikovskių namuose buvusiam muzikos instrumentui [[orkestrina]]i (mechaniniams vargonams). Ant jo velenėlių buvo įrašyti [[Volfgangas Amadėjus Mocartas|V. A. Mocarto]], [[Džoakinas Rosinis|Dž. Rosinio]], V. Belinio, G. Donicečio kūriniai. Ypač gilų įspūdį berniukui darė [[Mocartas]], vėliau tapęs vienu mėgstamiausiu jo kompozitoriumi.
[[1850]] m. motina nuvežė Piotrą į [[Sankt Peterburgo universiteto Teisės fakultetas|Peterburgo Teisės mokyklą]]. Vienas svarbiausių šios mokyklos privalumų buvo tas, kad čia norintiems buvo dėstoma muzika. Piotras tuoj pat įsijungė į mokyklos chorą, mokėsi skambinti fortepijonu. Kadangi jis turėjo gerą klausą ir malonų diskantą, jam dažnai tekdavo dainuoti sudėtingiausias partijas, o vienu metu net vadovauti mokyklos chorui. Laisvalaikio valandomis berniukas mėgdavo improvizuoti girdėtų operų ir savo paties sukurtomis temomis. Mokykloje jam pirmą kartą kilo mintis tapti kompozitoriumi.
[[1854]] m. Čaikovskis pirmą kartą išgirdo [[Antonas Rubinšteinas|Antoną Rubinšteiną]]. Ryški didžiojo rusų pianisto asmenybė, jo atsidavimas vien muzikai negalėjo neturėti Čaikovskiui poveikio, pasirenkant muziko kelią. Po metų Piotras, baigęs Teisės mokyklą ir pradėjęs dirbti Teisingumo ministerijoje, laisvu nuo tarnybos laiku ėmė studijuoti „generalbosą“, t. y. harmoniją. Kiek vėliau jis klausė A. Rubinšteino suorganizuotose „muzikos klasėse“ muzikos teorijos kurso, o 1862 m. įstojo i naujai atidarytą Peterburgo konservatoriją.
== Kūryba ==
Reikšmingiausi kūriniai – 6 [[simfonija|simfonijos]], 10 [[opera|operų]], saviti [[baletas|baleto]] kūriniai ([[1876]] m. „Gulbių ežeras“, [[1889]] m. „Miegančioji gražuolė“, [[1892]] m. „Spragtukas“), taip pat simfoninės poemos, koncertai [[fortepijonas|fortepijonui]], [[smuikas|smuikui]], serenada styginių orkestrui.
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
{{vikicitatos}}
{{Commonscat|Pyotr Ilyich Tchaikovsky}}
| |||