Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 36:
[[XIX a.]] su tautiniu atgimimu atėjo ir idėja sukurti tautinį teatrą, o kartu ir pirmąją lietuvišką operą. Jau po spaudos atgavimo, [[1906]] m. [[lapkričio 6]] d. Vilniuje, dabartinės [[Lietuvos nacionalinė filharmonija|Lietuvos nacionalinės filharmonijos]] salėje, įvyko dramaturgo [[Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis|Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio]] ir kompozitoriaus [[Mikas Petrauskas|Miko Petrausko]] operos „Birutė“ premjera. Tai buvo pirmoji lietuviška opera.
 
Atgavus spaudą, kultūros sąjūdis iškart apėmė visą Lietuvą. 1906 Vilniuje, Miesto salėje (dabar Lietuvos nacionalinė filharmonija), ''Vilniaus kanklių'' draugija pastatė pirmąją lietuvių operą – M. Petrausko ''Birutė'' (G. Landsbergio‑Žemkalnio libretas). Birutės partiją dainavo M. Piaseckaitė‑Šlapelienė, Birutės brolio – K. Petrauskas, dirigavo M. Petrauskas, režisavo G. Landsbergis‑Žemkalnis (atliko ir Seno vaidilos vaidmenį, vaidino ir 3 jo vaikai).
[[1920]] m. pabaigoje [[Kaunas|Kaune]] įsteigta [[Operos vaidykla]]. Pirmasis spektaklis – [[Giuseppe Verdi]] „Traviata“. [[1922]] m. pradžioje Vaidykla buvo suvalstybinta. [[1925]] m. baleto trupė atliko pirmąjį savarankišką spektaklį – Leo Delibes „Coppelia".
 
Nuo 20 a. pradžios Sankt Peterburge ir Maskvoje pagausėjo dainavimą studijuojančių lietuvių. Lietuvių koncertuose dainavo L. Sipavičiūtė, L. Skalskaitė‑Šukevičienė, P. Valavičaitė, A. Galaunienė, J. Bieliūnas, P. Oleka, K. Petrauskas, J. Babravičius, S. Audėjus, V. Grigaitienė, M. Vaičkienė, A. Kutkus ir kiti.
[[Vokietija|Vokietijai]] okupavus Lietuvą, [[1941]] m. pabaigoje Vilniuje buvo įsteigtas operos teatras.
 
Lietuvių profesionaliam operos teatrui atsirasti padėjo ne tik M. Petrausko ''Birutės'', jo ir A. Kačanausko bei kitų kompozitorių operečių spektakliai Lietuvoje, Rusijos imperijos kitose vietose, Jungtinėse Amerikos Valstijose, bet ir profesionalių dainininkų pagausėjimas. Muzikinio gyvenimo raidą sutrikdė I pasaulinis karas, bet sostinėje susitelkė didelė Rusijos valdymo ir karo išblaškytų lietuvių menininkų dalis. 1918 02 16 paskelbus atkuriamą nepriklausomą Lietuvos valstybę, per metus pasirengta visų profesinių muzikos meno įstaigų steigimui.
Sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, operos teatras buvo atskirtas nuo dramos ir [[1944]] m. pavadintas Valstybiniu operos ir baleto teatru. [[1948]] m. jis buvo perkeltas iš Kauno į Vilnių.
 
1920 Vilnių antrą kartą okupavus Lenkijai, visą kultūros veiklą teko perkelti į Kauną.
[[1974]] m. teatras persikėlė į naujus rūmus, ten, kur dabar ir įsikūręs Operos ir baleto teatras.
Nuo [[1998]] m. teatras vadinamas Nacionaliniu operos ir baleto teatru.
 
Čia 1920 01 29 įsteigta Lietuvių meno kūrėjų draugija, kuri įkūrė profesionalų teatrą – Operos vaidyklą.
[[2003]] m. teatras įstojo į prestižines tarptautines meno organizacijas – asociaciją „Opera Europa“ ir ISPA (Tarptautinė atlikėjų menų draugija).
 
1920 12 31 parodytas pirmasis spektaklis – G. Verdi opera ''Traviata''. 1926 Valstybės opera ir Valstybės drama sujungtos į vieną Valstybės teatrą, 1929 teatras pavadintas Valstybės teatru, opera, drama ir baletu. Operų spektaklius rodė ir Klaipėdos lietuvių opera, 1940 11 27 įkurtas Kauno operetės teatras (Kauno muzikinis teatras, nuo 1951 rodo ir operų spektaklius).
 
Pirmaisiais SSRS okupacijos metais teatras vadintas Kauno valstybiniu dramos, operos ir baleto, Vokietijos okupacijos metais – Kauno didžiuoju, nuo 1944 rugsėjo – Kauno valstybiniu teatru. 1944 atskyrus dramos trupę, operos ir baleto trupės sudarė LSSR valstybinį operos ir baleto teatrą, 1948 jis perkeltas į Vilnių, nuo 1998 Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras 1942–44 operas statė Vilniaus operos trupė sudaryta iš Filharmonijos simfoninio orkestro, choro ir jaunesnės kartos solistų. SSRS vėl okupuojant Lietuvą į Vakarus pasitraukė ~30 operos solistų, apie pusė baleto trupės.
 
1947 Detmolde (Vokietija) jie pastatė G. Rossini operą ''Sevilijos kirpėjas''. Į Jungtines Amerikos Valstijas pasitraukę lietuvių muzikai 1957 įkūrė Čikagos lietuvių operą. Jos repertuarą sudaro užsienio ir lietuvių kompozitorių operos. Spektaklius rodė ir kompozitoriaus D. Lapinsko 1982 įkurta Čikagos naujoji opera (''The New Opera Company of Chicago''; trupę sudarė lietuviai ir kitataučiai). 1956–86 veikė Klaipėdos liaudies operos teatras, kuris sudarė profesionalaus Klaipėdos muzikinio teatro (įkurtas 1987) branduolį. Operų pastatyta Kauno dramos teatre (B. Kutavičiaus ''Strazdas, žalias paukštis'' 1984), Lietuvos nacionaliniame dramos teatre Vilniuje (F. Bajoro ''Dievo avinėlis'' 1991; abiejų režisierius J. Vaitkus); ''Menų sambūris'' 1996 parodė V. Bartulio ''Pamoką'' (režisierius V. Masalskis). Lietuvos televizijoje pastatyta G. Puccini ''Skraistė'' (1961; pirmasis toks operos atlikimas Lietuvoje; režisierė V. Mikštaitė), F. Poulenco ''Žmogaus balsas'' (1979), B. Bartóko ''Hercogo Mėlynbarzdžio pilis'' (1983), B. Dvariono ''Dalia'' (1985; visų režisierė J. Janulevičiūtė).
 
Lietuvos kino studijoje sukurti filmai W. A. Mozarto ''Don Giovanni'' (1988) ir B. Kutavičiaus ''Strazdas, žalias paukštis'' (1990; abiejų režisierius J. Vaitkus). Operų (daugelį koncertiškai) su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, lietuvių ir užsienio chorais bei solistais pastatė dirigentas G. Rinkevičius. Tai R. Wagnerio ''Skrajojantis olandas'' (1995), G. Puccini ''Toska'' (1996), ''Turandot'' (1999; pirmąkart Lietuvoje), ''Bohema'' (2006; režisierė D. Ibelhauptaitė, kostiumų dailininkas J. Statkevičius), R. Strausso ''Salomėja'' (1997; pirmąkart Lietuvoje), G. Verdi ''Otelas'', ''Simonas Bokanegra'' (abi 2001), ''Kaukių balius'' (2001; režisierė D. Ibelhauptaitė, kostiumų dailininkas J. Statkevičius), ''Likimo galia'' (2005; režisierė D. Ibelhauptaitė, kostiumų dailininkas J. Statkevičius), R. Leoncavallo ''Pajacai'' (2003; režisierė D. Ibelhauptaitė, kostiumų dailininkas J. Statkevičius), P. Čaikovskio ''Pikų dama'' (2005), D. Šostakovičiaus ''Ledi Makbet iš Mcensko apskrities'' (2006; pirmąkart Lietuvoje), J. Juzeliūno ''Žaidimas'' (2007). Klaipėdos muzikinio teatro repertuaro operų parodoma per šio teatro rengiamą vasaros festivalį ''Muzikinis rugpjūtis pajūryje'' (nuo 1998), dabartinės kūrybos (dažniausiai koncertiškai) – per ''Gaidos'' festivalį (nuo 1991; O. Balakausko ''La lointaine / Tolimoji'', L. Rimšos ir L. Paulauskio ''Opera in da House'', abi 2002; V. Baltako ''Cantio'', A. Kučinsko ''Grimo opera'', G. Sodeikos ''Vienatvė dviese'', R. Ashley ''Celestial Excursions / Dangiškos ekskursijos'', visos 2004; I. Stravinskio ''Mavra'', Michelio van der Aa ''One'', abi 2005; V. Bartulio ''Pas de deux'' 2006). Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro nuo 2001 rengtas vasaros sezonas Trakų pilyje sutrumpėjo iki V. Klovos operos ''Pilėnai'' parodymo. ''Banchetto musicale'' festivaliuose koncertiškai atliktos baroko operos – C. Monteverdi ''Orfėjas'', J. Blow ''Venera ir Adonis'', Valdovų rūmų požemiuose pastatyta H. Purcello ''Didonė ir Enėjas'' (1995), F. Caccini ''Rudžiero išlaisvinimas iš Alcinos salos'' (2001). Operų atlikta ir per tarptautinį Pažaislio muzikos festivalį (nuo 1996), tarp jų – R. Leoncavallo ''Pajacai'' (2003), V. Bartulio ''Mozarto gimtadienis'' (2006), A. Piazzolos tango opera ''Marija iš Buenos Aires'' (pirmą kartą Lietuvoje), M. Petrausko ''Birutė'' (abi 2007).
 
== Pavadinimų kaita ==