Vikipedija

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Nėra keitimo santraukos
Žymos: Žyma: Išmestos nuorodos Vizualus redagavimas
S Atmestas Nacionaline biblioteka pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas)
Žyma: Atmesti
Eilutė 1:
{{Infobox biblioteka |
| pavadinimas = Lietuvos nacionalinėNacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
| logotipas = [[Vaizdas:Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos logotipas.png|200px ]]
| įkurta = [[1919 m.]]
| vieta = [[Vilnius]], [[Lietuva]]
| interneto_svetainė = [http://www.lnb.lt www.lnb.lt]
}}
}}Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka – pagrindinė Lietuvos viešo naudojimo mokslinė biblioteka, atliekanti ir parlamentinės bibliotekos funkcijas.
 
[[Vaizdas:National Library in Vilnius.jpg|thumb|Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka]]
Lietuvos nacionalinės bibliotekos '''misija''' – būti Lietuvos žinių erdve, kuriančia vertę visuomenei.
[[Vaizdas:MazvydoBibliotekaInterior2.JPG|thumb|Interjeras]]
'''Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka''' yra nacionalinė kultūros ir informacijos įstaiga, kaupianti, organizuojanti ir sauganti dokumentinį Lietuvos kultūros paveldą, formuojanti Lietuvos mokslui, švietimui, kultūrai ir ūkiui aktualių Lietuvos ir užsienio dokumentų fondą bei teikianti informacinio aprūpinimo paslaugas visuomenei.
 
Nacionalinės bibliotekos uždaviniai – kaupti ir saugoti ateities kartoms Lietuvos ir su Lietuva susijusį dokumentinį kultūros paveldą, užtikrinti jo sklaidą ir prieigą Lietuvos ir pasaulio vartotojams, aktyviai dalyvauti žinių visuomenės kūrime, naudojant šiuolaikines informacijos technologijas tobulinti savo veiklą ir paslaugas, padedant kiekvienam Lietuvos piliečiui nenutrūkstamai mokytis ir tobulėti, teikti metodinę paramą Lietuvos bibliotekoms, vykdyti bibliotekininkystės, bibliografijos, informatikos ir knygotyros mokslinius tyrimus, plėtoti bibliotekininkystės teoriją ir praktiką spartinant integraciją į tarptautinės bibliotekininkystės procesus.
'''Vizija''' – tapti integralia valstybės informacijos politikos, kultūros, švietimo, mokslo, ekonomikos pažangos dalimi.
 
Lietuvos nacionalinė biblioteka, įkurta [[1919]] m. Savo veiklą pradėjusi Kaune kaip Valstybinis centrinis knygynas, [[1963]] m. buvo perkelta į Lietuvos sostinę Vilnių. [[1988]] m. bibliotekai suteiktas pirmosios lietuviškos knygos autoriaus Martyno Mažvydo vardas, o [[1989]] m. suteiktas Nacionalinės bibliotekos statusas. Tai pagrindinė Lietuvos viešo naudojimo mokslinė biblioteka, atliekanti ir parlamentinės bibliotekos funkcijas.
Lietuvos nacionalinė biblioteka yra visiems vartotojams prieinama nacionalinė kultūros įstaiga, veikianti informacijos sklaidos, kultūros, mokslo ir švietimo srityse, vykdanti bibliotekų veiklą ir pagal kompetenciją užtikrinanti valstybės informacijos politikos įgyvendinimą. Jos veiklos tikslai:
 
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka šiandien:
* Kaupti, saugoti ir aktualinti nacionalinį dokumentinį kultūros paveldą, užtikrinti jo sklaidą bei integravimą į Europos skaitmeninio turinio erdvę.
* kaupia ir saugo Lietuvos ir su Lietuva susijusius publikuotus dokumentus, vykdo jų bibliografinę apskaitą, kaupia Nacionalinį publikuotų dokumentų archyvinį fondą;
* Užtikrinti prieigą prie informacijos ir žinių, plėtoti visuomenės informacinę ir kultūrinę kompetenciją.
* kaupia ir saugo kitus šalies kultūrai turinčius vertę publikuotus ir nepublikuotus dokumentus;
* Skatinti visuomenę siekti naujų žinių ir užtikrinti jų sklaidą bei taikymą.
* aptarnauja Lietuvos ir užsienio piliečius, įstaigas ir organizacijas;
* Vykdyti informacijos ir komunikacijos mokslų taikomuosius tyrimus, konsultavimo ir ekspertinę veiklą.
* rengia ir leidžia nacionalinės bibliografijos leidinius, kitas bibliografines rodykles, sudaro suvestinius katalogus ir duomenų bazes;
* vykdo Lietuvoje išleistų dokumentų statistinę apskaitą, teikia jiems tarptautinius standartinius numerius (ISSN, [[ISBN]], ISMN);
* vykdo Nacionalinio skaitmeninimo centro funkcijas ir kuria Virtualią elektroninio paveldo sistemą VEPS;
* kuria ir diegia Lietuvos integralią bibliotekų informacijos sistemą LIBIS;
* vykdo fondų apsaugos, restauravimo ir mikrofilmavimo programas;
* tyrinėja bibliotekininkystės, bibliografijos, knygotyros teorijos, istorijos ir praktikos problemas, rengia mokslines konferencijas, leidžia mokslinius ir metodinius leidinius, profesinį žurnalą „[[Tarp knygų]]“;
* vykdo nacionalinius, regioninius ir tarptautinius strateginius projektus;
* rengia parodas, literatūros vakarus ir kitus kultūrinius renginius, propaguoja Lietuvos kultūrą ir mokslą užsienyje.
 
== Dokumentų fondas ==
[[Vaizdas:National Library in Vilnius.jpg|thumb|Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka]]
Nacionalinės bibliotekos dokumentų fonde 2012 metais sukaupta 6,65 milijono fizinių vienetų 1,77 milijono pavadinimų spausdintų ir kitų dokumentų.<ref>{{Cite web | title = Apie Nacionalinę biblioteką | work = lnb.lt | date = 2016-03-23 | url = http://www.lnb.lt/apie-nb | archiveurl = http://web.archive.org/web/20160326222440/http://www.lnb.lt:80/apie-nb | archivedate = 2016-03-26 | deadurl = yes }}</ref>
 
== Istorija ==
Lietuvos nacionalinė biblioteka įkurta [[1919]] m. Savo veiklą pradėjo Kaune kaip Valstybinis centrinis knygynas, [[1963]] m. buvo perkelta į Lietuvos sostinę Vilnių. [[1988]] m. bibliotekai suteiktas pirmosios lietuviškos knygos autoriaus Martyno Mažvydo vardas, o [[1989]] m. suteiktas Nacionalinės bibliotekos statusas. XXI amžių pagrindinė šalies biblioteka pasitiko su naujai sukurta integralia ir virtualia bibliotekų informacijos ir paslaugų infrastruktūra, deja, patį bibliotekos pastatą ekspertai pripažino avariniu. Rekonstrukcija truko ilgiau nei aštuonetą metų (2008–2016 m.). Atsinaujinusios bibliotekos durys lankytojams atvertos 2016 m. rugsėjo 2 dieną. Po rekonstrukcijos Nacionalinė biblioteka išgyvena pakilimą ir lankytojams siūlo dar daugiau paslaugų, inovatyvesnių ir modernesnių priemonių.
 
Daugiau informacijos: [https://www.lnb.lt/apie-biblioteka/bendra-informacija/istorija istorija]; [https://lnb.lt/apie-biblioteka/bendra-informacija/rekonstrukcija rekonstrukcija]
 
{| border="1"
'''Bibliotekos vedėjai (iki 1939 m.) ir direktoriai*'''
{| class="wikitable"
|'''Metai'''
|'''Vardas, pavardė'''
|-
| '''Vartotojų aptarnavimas''' || '''2012 metai'''
|1919–1922
|Eduardas Volteris
|-
| Registruotų vartotojų skaičius || 12 595
|1922–1935
|Andrius Škėma
|-
| Lankytojų skaičius || 122 804
|1935–1939
|Juozas Avižonis
|-
| Virtualių lankytojų skaičius || 972 177
|1939–1950
|Juozas Rimantas
|-
| Dokumentų išduotis || 1 166 035
|1950–1952
|Danielius Čepas
|-
| Vartotojų vietų skaičius || 253
|1952–1958
|Jonas Urbanavičius
|-
|1959–1976
|Vaclovas Jurgaitis
|-
|1976–1982
|Jonas Baltušis
|-
|1982–2004
|Vladas Bulavas
|-
|2004–2010
|Vytautas Gudaitis
|-
|2010–
|[https://www.lnb.lt/apie-biblioteka/bendra-informacija/struktura-ir-kontaktai/prof-dr-renaldas-gudauskas Renaldas Gudauskas]
|}
<nowiki>*</nowiki> Keičiantis bibliotekos direktoriams, laikinai jų pareigoms buvo paskirti Antanas Trumpickas (1952), Peisachas Freidheimas (1958–1959) ir Algirdas Plioplys (2010).                       
 
Nacionalinės bibliotekos fondus sudaro trys pagrindinės dalys: nacionalinis publikuotų dokumentų archyvinis fondas, pagrindinis fondas ir specialieji rinkiniai (retų knygų, rankraščių, meno, muzikos, tarptautinių organizacijų ir kitų dokumentų fondai).
== Išskirtinė architektūra ir dizainas ==
[[Vaizdas:MazvydoBibliotekaInterior2.JPG|thumb|Interjeras]]Lietuvos nacionalinė biblioteka – monumentaliosios socialistinio realizmo architektūros paminklas, per pusę amžiaus tapęs tikru mokslo ir žinių simboliu. Bibliotekos rūmų statybos techninį projektą 1952 metais patvirtino LTSR ministrų taryba. Jo autoriai – architektas Viktoras Anikinas ir konstruktorius Ciprijonas Strimaitis. Bibliotekos pastatas statyti baigtas 1958 metais. 1963 metų gruodžio 4 d. dabartinis bibliotekos pastatas buvo oficialiai atidarytas. Tai buvo pirmasis pastatas Baltijos šalyse, kuris suprojektuotas ir pastatytas išskirtinai bibliotekai.
 
== Bendradarbiavimas ==
Pirminis bibliotekos projektas atspindėjo puošniojo socrealizmo stilių, tačiau užsitęsus statybos darbams pastato fasado dekoras buvo supaprastintas, o interjere pastebimas perėjimas modernizmo link. Pereinamasis laikotarpis aiškiai pastebimas bibliotekos viduje – interjeras papuoštas jau modernistinio stiliaus vitražu (autorius Antanas Garbauskas, 1963 m.). 1993 m. pastatas įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka bendradarbiauja su įvairiomis nacionalinėmis ir tarptautinėmis bibliotekinėmis institucijomis ir organizacijomis. Nuo 1992 m. biblioteka yra Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) narė, dalyvauja Europos nacionalinių bibliotekų direktorių konferencijos (CENL) fondo, Pasaulio nacionalinių bibliotekų direktorių konferencijos (CDNL), Europos mokslinių bibliotekų asociacijos (LIBER), Baltijos jūros kraštų bibliotekų darbo grupės (Bibliotheca Baltica), Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY), Tarptautinės muzikos bibliotekų asociacijos (IAML), Tarptautinės teisės bibliotekų asociacijos ir kitų organizacijų veikloje. Biblioteka aktyviai dalyvauja šių institucijų vykdomuose tarptautiniuose projektuose. Nuo 2007 m. Nacionalinė biblioteka yra Europos bibliotekos (The European Library, TEL) narė ir dalyvauja Europos skaitmeninės bibliotekos „Europeana” kūrime.
 
== Projektai ==
2008 m. pradėta pagrindinio bibliotekos pastato rekonstrukcija, trukusi iki 2016 m. (rekonstrukcijos projekto autoriai – „Jungtinės architektų dirbtuvės“, interjero dizaineriai – „2XJ“ architektai). Iš naujo atgimęs, istoriškai ir architektūriškai reikšmingas bei išskirtinis objektas už rekonstrukciją ir interjero sprendinius jau yra pelnęs ne vieną apdovanojimą:
 
Nacionalinės bibliotekos dalyvavimas nacionaliniuose ir tarptautiniuose tinkluose leidžia įgyvendinti reikšmingus projektus, kurie lemia teigiamus pokyčius Lietuvos bibliotekose ir kitose šalies atminties institucijose.
* '''Nominantas''' (viešųjų erdvių kategorija) – tarptautinis architektūros ir dizaino konkursas „Idea­Tops 2017“ (Kinija).
* '''I vieta''' (įgyvendintas visuomeninis interjeras) – nacionalinis konkursas „Geras dizainas 2017“.
* '''Laimėtojas''' (viešosios paskirties projektas) – dienraščio „Lietuvos rytas“ konkursas „Mano erdvė‘17“.
* '''Aukso medalis''' – „Lietuvos metų gaminys 2016“.
 
== Šiuolaikinė biblioteka modernioje aplinkoje ==
Šiandieninė Lietuvos nacionalinė biblioteka išsiskiria savo veiklų naujuoju deriniu. Ji dirba pagal originalų, pačių susikurtą veiklos modelį, kurį galima įvardinti kaip gyvenimą mylinčių, gyvosios žmonių bibliotekos (angl. ''life library)'' modifikuotą koncepciją.
 
Atsinaujinusi biblioteka kviečia lankytojus ne tik į tradicines skaityklas, bet ir į renginių, parodų erdves. Nacionalinėje bibliotekoje veikia modernios Konferencijų bei Kino salės, vaizdo ir garso įrašų studija, Muzikavimo erdvė, dirbtuvės PATS SAU, vaikų užimtumo centras „Žaisloteka“, Bendradarbystės (angl. ''Hub''), Valstybingumo erdvės. Tačiau, pasak Lietuvos nacionalinės bibliotekos generalinio direktoriaus prof. dr. Renaldo Gudausko, „šiuolaikinė biblioteka yra nuolatinis procesas, tapsmas, siejantis tai, ką mums, kaip valstybei, privalu prisiminti ir išsaugoti, su raidos perspektyva, leidžiančia įžvelgti mūsų vietą ir vertę nuolatinių iššūkių pilname globaliame pasaulyje“.
 
Savo daugiabriaunėmis veiklomis ir įvykiais biblioteka tapo labai intensyvia ne tik informacine, bet ir visuomenine, kultūrine erdve ir ėmėsi naujo vaidmens – išsiveržus iš klasikinio, tradicinio bibliotekos lauko būti vieta vienyti, socializuoti, šviesti ir komunikuoti. Tai yra Lietuvos nacionalinės bibliotekos indėlis tiek ir į Lietuvos kultūrinę diplomatiją, tiek į socialinio kapitalo kūrimą ir konkurencinio pranašumo didinimą skaitmeniniame pasaulyje.
 
== Kultūrinis traukos centras ==
Lietuvos nacionalinė biblioteka yra reikšmingas Lietuvos kultūrinio, socialinio, edukacinio, mokslinio, politinio gyvenimo centras. Kasdien čia vyksta susitikimai, konferencijos, pristatomos naujos knygos, atidaromos parodos, rodomi kino filmai, vyksta aukščiausio lygio Lietuvos ir užsienio valstybės vadovų susitikimai, spaudos konferencijos. Didelis dėmesys skirtas edukacinių veiklų, skirtų ugdyti suaugusiųjų kūrybiškumą, vystymui, kitoms Lietuvos nacionalinės bibliotekos teikiamoms paslaugoms.
 
Per 2018 metus Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje įvyko per 1 300 renginių, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 210  tūkst. lankytojų.
 
'''Parodos''' Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje rengiamos nuo 1964 metų. Menininkams ypač sunkiu sovietmečio laikotarpiu neoficialiuose kultūriniuose sluoksniuose biblioteka buvo pelniusi liberalios parodų erdvės statusą. Tarp daugybės savo darbus čia eksponavusių menininkų – ir anuomet pirmuosius žingsnius žengę šiandien pripažinti kūrėjai. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, bibliotekos parodinė veikla tapo dar gyvesnė: čia rengiamos tapybos, grafikos, piešinių, knygų iliustracijų, fotografijos, plakatų, taip pat eksperimentinės, informacinės ir pažintinės parodos. 2008 m. biblioteką uždarius rekonstrukcijai, parodinis gyvenimas buvo aprimęs. 2016-ųjų rudenį bibliotekai vėl atvėrus duris, prasidėjo kokybiškai naujas etapas: parodoms atvertos papildomos erdvės, pasitelkiamos inovacijos, daug dėmesio skiriama šiuolaikiniam menui.
 
Bibliotekos erdvėse vyksta įvairūs '''renginiai''': leidinių ir projektų pristatymai, susitikimai su kūrėjais, filmų peržiūros ir kino festivaliai, ekskursijos, atviros paskaitos, seminarai, mokymai, diskusijos ir konferencijos, oficialūs valstybinio lygio susitikimai. Per metus vidutiniškai organizuojama daugiau nei tūkstantis renginių. Į juos renkasi įvairaus amžiaus, išsilavinimo, interesų lankytojai.
 
Sėkmingai įveiklinta Valstybingumo erdvė (vien per 2018 metus čia įvyko 139 renginiai). Lietuvos nacionalinė biblioteka, kaip nacionalinė kultūros atminties institucija, savo veiklomis formuoja visuomenės interesą nuodugniau suvokti šalies valstybingumo istorinę raidą ir šiuolaikinius modernios valstybės kūrimo procesus, skatina prisidėti prie demokratinių vertybių įtvirtinimo ir pilietinės visuomenės kūrimo.
 
Įvairiapusė kūrybinė veikla dirbtuvėse PATS SAU – jau užaugino nuolatinį būrį lojalių lankytojų, tiek pavienių, tiek moksleivių grupių. 2019 m. rugpjūčio 24–30 d. Atėnuose (Graikija) vykusioje 85-oje Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (angl. ''International Federation of Library Associations and Institutions; IFLA'') generalinėje konferencijoje ir asamblėjoje „Bibliotekos: pokyčių dialogas“ (angl. ''Libraries: dialogue for change'') Lietuvos nacionalinės bibliotekos stendinis pranešimas apie šias dirbtuves „Kiekviena gera adaptacija yra ir inovacija“ (angl. ''Every good adaptation is also an innovation''), pelnė pagrindinį apdovanojimą ir buvo pripažintas geriausiu.
 
== Dokumentų fondas ==
Lietuvos nacionalinė biblioteka yra šalies dokumentinio paveldo ir visokeriopos informacijos lobynas. Ji įpareigota kaupti ir saugoti rašytinį tautos kultūros paveldą ir teikti visuomenei galimybes juo naudotis. Bibliotekos dokumentų fonde 2018 metais sukaupta beveik 7 milijonai fizinių vienetų 1,8 milijono pavadinimų spausdintų ir kitų dokumentų, kas sudaro beveik 80 km lentynmetrių. Savo fondų dydžiu Lietuvos nacionalinė biblioteka nenusileidžia, o kartais ir lenkia  ne vieną Europos biblioteką.
 
Bibliotekos fondus sudaro šios pagrindinės dalys: Nacionalinis publikuotų dokumentų archyvinis fondas, pagrindinis fondas ir specialieji rinkiniai, personalinės kolekcijos.
 
* '''Lietuvos nacionalinis publikuotų dokumentų archyvinis fondas.''' Čia kaupiami ir saugomi lietuviški ir Lietuvoje leisti kitakalbiai, taip pat užsienyje leisti ir su Lietuva susiję visų tipų dokumentai nuo XVI a. iki šių laikų. Nuo pirmųjų lietuviškų spausdintų knygų iki šių dienų elektroninių dokumentų. Šiuo metu archyvą sudaro per 2,5 mln. fizinių vienetų. Archyviniame fonde saugomas ir audiovizualinis archyvas, kurį sudaro per 14 tūkst. dokumentų. Tai – kompaktinės garso ir vaizdo plokštelės, garso ir vaizdo kasetės, vinilo ir šelako plokštelės, taip pat ritinėliai pianolai. 2018 m. į archyvinį fondą perdavus Brailio rašto leidinius bei dokumentus, specialiai pritaikytus skaitymo sutrikimų turinčių asmenų poreikiams, taip pat standartus bei kitus norminius dokumentus, Lietuvos nacionalinė biblioteka tapo pagrindine Nacionalinio publikuotų dokumentų archyvinio fondo saugotoja Lietuvoje.
 
* '''Retų knygų ir rankraščių fondas.''' Čia saugoma apie 70 tūkst. XV–XXI a. spaudinių, daugiau kaip 70 tūkst. saugojimo vienetų rankraštinių ir archyvinių XV–XXI a. dokumentų, taip pat nuo 1994 m. Lietuvoje apgintos disertacijos. Ypač vertingi rinkiniai: pergamentų kolekcija (151 pergamentas); inkunabulų rinkinys (88 vienetai); XIV a. pab.–XX a. I pusės dokumentų, rašytų bažnytine slavų kalba, kolekcija. Didžiausią rankraštinių dokumentų fondo dalį sudaro XIX–XX a. asmenų (lietuvių rašytojų, mokslininkų, menininkų, kultūros veikėjų, gyvenusių Lietuvoje ir užsienyje) archyvai. Jame taip pat saugomos bibliotekai patikėtos memorialinės kolekcijos: diplomatų Lozoraičių šeimos, filosofo Antano Maceinos, poeto Tomo Venclovos ir kt.
 
* '''Judaikos fondas.''' Čia saugomi kultūrologijos, religijos, teologijos, visuotinės ir Lietuvos žydų istorijos leidiniai jidiš ir hebrajų kalbomis, klasikinė ir šiuolaikinė žydų literatūra (įvairiomis kalbomis). Taip pat saugomos Lietuvos žydų veikėjų biografijos, žydų kulinarijos knygos, žinynai, enciklopedijos, žodynai, bibliografiniai leidiniai.
 
* '''Muzikos ir vizualiųjų menų fondas.''' Čia saugomi garso ir vaizdo dokumentai, natų dokumentai, muzikos ir vizualiųjų menų smulkieji spaudiniai (plakatai, afišos, atvirukai, ekslibrisai). Iš viso fondą sudaro per 300 tūkst. dokumentų. Išskirtinę vertę turi XX a. pr. lietuviškų šelako plokštelių kolekcija (2 566 pavadinimai).
 
* '''Vaikų ir jaunimo literatūros fondas.''' Čia saugomos lietuvių autorių ir verstinės grožinės knygos vaikams ir jaunimui, taip pat su vaikų ir jaunimo literatūra susiję leidiniai: enciklopedijos, žodynai, žinynai, vadovėliai, pratybų sąsiuviniai, informaciniai leidiniai ir kita šakinė literatūra, periodiniai vaikų ir paauglių leidiniai (apie 132 tūkst. fizinių vienetų).
 
* '''Bendrieji fondai.''' Čia saugoma apie 60 proc. bibliotekoje sukauptų dokumentų – lietuviškų ir užsienio knygų, serialinių ir periodinių leidinių, kartografijos dokumentų, išleistų nuo 1826 m. iki šiandienos, įvairios tematikos ir žanrų, daugiau nei 90 kalbų.
 
== Ištekliai ==
 
* [https://www.ibiblioteka.lt/ Interaktyvi biblioteka]
* [https://lnb.libis.lt/ LNB elektroninis katalogas]
* [https://www.libis.lt/ LIBIS suvestinis katalogas]
* [http://nbdb.libis.lt/ Nacionalinės bibliografijos duomenų bankas]
* [http://straipsniai-arch.libis.lt/pls/bkc/bkc_web.login Bibliografinė Lietuvos periodinės spaudos straipsnių bazė: archyvas (1994–2002 m.)]
* [https://www.epaveldas.lt/ Skaitmeninis kultūros paveldas]
* [http://vaizdai.libis.lt/ LNB kortelių vaizdų katalogas]
* [https://www.ibiblioteka.lt/libis-portal/publisher-public-list Katalogas „Lietuvos leidėjai“]
 
== Paslaugos ==
 
* [https://www.lnb.lt/paslaugos/lankytojui/registracija-ir-aptarnavimas Skaitytojo pažymėjimas]
* [https://www.lnb.lt/paslaugos/lankytojui/skaityklos Skaityklos]
* [https://www.lnb.lt/paslaugos/lankytojui/kurybos-erdves Kūrybos erdvės]
* [https://www.lnb.lt/paslaugos/lankytojui/susitikimu-kambariai Susitikimų kambariai]
* [https://www.lnb.lt/paslaugos/lankytojui/bendradarbystes-erdve Bendradarbystės erdvė]
* [https://www.lnb.lt/paslaugos/lankytojui/dirbtuves-pats-sau Dirbtuvės PATS SAU]
* [https://www.lnb.lt/paslaugos/lankytojui/vaiku-uzimtumo-centras-zaisloteka Vaikų užimtumo centras „Žaisloteka“]
* [https://www.lnb.lt/paslaugos/lankytojui/tarpbibliotekinis-abonementas Tarpbibliotekinis abonementas]
* [https://www.lnb.lt/paslaugos/lankytojui/nuotolines-paslaugos Nuotolinės paslaugos]
* [https://www.lnb.lt/klausk-bibliotekininko Klausk bibliotekininko]
* [https://www.lnb.lt/paslaugos/lankytojui/edukacines-programos Edukacinės programos]
* [https://www.lnb.lt/paslaugos/lankytojui/konsultacijos-ir-mokymai/mokymai-nacionalineje-bibliotekoje Mokymai]
* [https://www.lnb.lt/paslaugos/lankytojui/konsultacijos-ir-mokymai/konsultacijos Konsultacijos]
* [https://www.lnb.lt/paslaugos/parodos-ir-renginiai/ekskursijos Ekskursijos]
 
== Vartotojai ==
{| class="wikitable"
|'''Vartotojų aptarnavimas'''
|'''2018 metai'''
|-
|Registruotų vartotojų skaičius
|14 597
|-
|Fizinių apsilankymų skaičius
|470 530
|-
|Virtualių lankytojų skaičius
|1 035 684
|-
|Dokumentų išduotis
|828 219
|}
Vidutiniškai per mėnesį Lietuvos nacionalinę biblioteką aplanko daugiau kaip 38 tūkst. lankytojų; vidutiniškai per dieną – daugiau kaip 1 300.
 
* Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija 2008–2012 m. vykdo projektą „[[Bibliotekos pažangai]]“. Pagrindinis projekto tikslas – pasiekti, kad Lietuvos gyventojai, ypač kaimo vietovėse, taip pat socialinės rizikos gyventojų grupės plačiau naudotųsi informacinių technologijų galimybėmis gauti informacijai ir bendrauti. Projekto tinklalapis [http://www.bibliotekospazangai.lt]
'''Lietuvos nacionalinės bibliotekos statistinio lankytojo portretas'''
 
* Įgyvendindama Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo, skaitmeninio turinio saugojimo ir prieigos strategiją (2009), Nacionalinė biblioteka tęsia kultūros paveldo skaitmeninto turinio ir elektroninių paslaugų kūrimą ir 2010–2012 m. vykdo projektą „Virtualios elektroninio paveldo sistemos plėtra“. Projekto tinklalapis [http://www.epaveldas.lt]
* Lytis: moterys – 67,1 proc., vyrai  – 32,9 proc.;
* Amžius: suaugę (20–39 m.) – 49,1 proc., senjorai (60–69 m.) – 20,1 proc.
* Išsilavinimas: aukštasis – 81 proc., aukštesnysis – 15 proc.;
* Tautybė: 84 proc. – lietuviai, 14 proc. – lenkai ir rusai;
* Gyvenamoji vieta: 77 proc. – Vilniaus miestas, 20 proc. – Vilniaus rajonas;
* 62 proc. – registruoti vartotojai, 38 proc. – neregistruotų vartotojų.
 
* Nacionalinė biblioteka įgyvendina Lietuvos Respublikos bibliotekų integralios informacijos sistemos ([[LIBIS]]) kūrimo programą ir 2009–2012 m. vykdo investicinį projektą „Interaktyvių elektroninių paslaugų, skirtų leidiniams ir publikacijoms užsakyti ir gauti viešosiose bibliotekose, plėtra“. Pagrindinis projekto tikslas – viešųjų bibliotekų elektroninių paslaugų plėtra. Projekto tinklalapis [http://www.ibiblioteka.lt]
 
* 2006–2011 m. Nacionalinės bibliotekos Vaikų literatūros centras įgyvendina LR Vyriausybės patvirtintą Skaitymo skatinimo programą, kurios tikslas – skatinti įvairaus amžiaus ir socialinių grupių gyventojus daugiau skaityti, gerinti jų skaitymo įgūdžius, kelti skaitymo prestižą. Programos tinklalapis [http://www.skaitymometai.lt]
 
== Nuorodos ==
* [http://www.lnb.lt/ Nacionalinės bibliotekos interneto tinklalapis]
* [http://www.libis.lt Lietuvos integralios bibliotekų informacijos sistemos LIBIS suvestinis katalogas]
* [http://www.libis.lt:8082 Nacionalinės bibliografijos duomenų bankas]
* [http://www.libis.lt:8080 Nacionalinės bibliotekos elektroninis katalogas]
* [http://www.epaveldas.lt Bibliotekų, archyvų ir muziejų skaitmeninto kultūros paveldo duomenų bankas]
* [http://www.laisve15.lt Laisvės gynėjų dienai, Sausio 13-ajai, skirtas elektroninis leidinys]
 
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
 
{{coord|54|41|28|N|25|15|49|E|type:landmark|display=title}}
 
[[Kategorija:Vilniaus bibliotekos]]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_nacionalinė_Martyno_Mažvydo_biblioteka"