Dinarų kalnynas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 18:
== Bendroji charakteristika ==
Dinarų kalnynas užima centrinę Vakarų Balkanų dalį. Šiaurės rytuose jis ribojasi su pietinėmis Rytų Alpėmis, pietryčiuose su Albanijos kalnais. Tradiciškai riba su Alpėmis brėžiama per Adelsbergo balną. Dinaridai sudaro ne tik didžiausią, bet ir sunkiausiai prieinamą Balkanų pusiasalio dalį. Kalnyno plotis yra 50 km šiaurės vakaruose ir siekia daugiausia 350 km pietryčiuose. Šiaurės vakaruose Snežnike (Notranjski Snežinkas, 1795 m) ir Gorski Kotare (Veliki Risnjakas, 1535 m) kalnai vidutinio aukščio. Toliau į pietryčius kalnai aukštėja iki Durmitoro plokščiakalnio ir aukštų Porkletijės (Šiaurės Albanijos Alpės) kalnų.▼
Daugiau nei 600 km besitęsiantys Dinarų kalnai atskiria Viduržemio jūros regioną nuo Vidurio ir Rytų Europos regionų tiek klimato, tiek kultūriniu požiūriu. Tik po Antrojo pasaulinio karo pavyko įgyvendinti susisiekimo infrastruktūros projektus, kurie sujungė pakrantės ir tolimesnius regionus, tačiau iki šiol kelių statyba šiame regione išlieka sudėtinga.▼
▲Daugiau nei 600 km besitęsiantys Dinarų kalnai atskiria Viduržemio jūros regioną nuo Vidurio ir Rytų Europos regionų tiek klimato, tiek kultūriniu požiūriu. Čia nedaug gamtinių perėjų, todėl kirsti kalnus nuo senovės buvo sudėtinga. Tik po Antrojo pasaulinio karo pavyko įgyvendinti susisiekimo infrastruktūros projektus, kurie sujungė pakrantės ir tolimesnius regionus, tačiau iki šiol kelių statyba šiame regione išlieka sudėtinga.
Kalnyną sudaro besikeičiantys plokščiakalniai ([[Krasas (Slovėnija)|Krasas]]), įdubos arba poljės (Kosovo Pole, [[Metohija]]), kalnagūbriai ([[Dinara]], kurio vardu pavadintas visas kalnynas, [[Durmitoras]], [[Prokletijė]]), upių slėniai, vietomis platūs, kitur kanjono tipo (Taros upės kanjono aukštis siekia daugiau nei 1000 m). Šiai kalnų sistemai priklauso beveik visos Adrijos jūros rytinės pakrantės salos, nes vakarinė kalnyno dalis yra apsemta Adrijos jūros po paskutinio ledenmečio.<ref>[https://www.dinarskogorje.com/about-dinaric-alps.html About dinaric Alps], dinarskogorje.com</ref>
Dinarų kalnynas didžiąja dalimi sudarytas iš [[Mezozojus|mezozojaus]] ir [[kainozojus|kainozojaus]] nuosėdinių uolienų - [[dolomitas|dolomito]], [[klintis|klinčių]] ir [[Smiltainis|smiltainio]], kuriuos suformavo čia kažkada tyvuliavusios jūros ir ežerai. Pagrindinė tektoninė fazė kalnodaros Dinarų Karsto teritorijoje prasidėjo kainozojaus eroje (paleogene), kai Adrijos mikroplokštė (Adrija) susidūrė su Europa, šis procesas iki šiol yra aktyvus.<ref>Korbar, Tvrtko (2009). "Orogenic evolution of the External Dinarides in the NE Adriatic region: A model constrained by tectonostratigraphy of Upper Cretaceous to Paleogene carbonates". Earth-Science Reviews. 96 (4): 296–312.</ref> Ledynmečiai mažai paveikė reljefą.
Palei Adrijos jūrą nuo [[Triestas|Triesto]] iki [[Bojana|Bojanos]] deltos einantys kalnagūbriai yra aukšti ir leidžiasi į jūrą ([[Velebitas]] Kroatijoje, [[Orjenas]] Juodkalnijoje) palikdami siaurą pakrantės juostą palei jūrą. Pietryčiuose šie kalnai atsiremia į aukščiausią kalnyno dalį - Prokletijės kalnus šiaurės Albanijoje ([[Jezercė]], 2694 m) ir Durmitorą Juodkalnijoje ([[Bobotov Kukas]], 2522 m). Toliau į rytus kalnai žemesni ir Bosnijos- Vakarų Serbijos Rūdiniuose kalnuose (Golija 1833 m, Vranica 2112 m) palaipsniui pereina į [[Panonijos lyguma|Panonijos lygumą]]. Dėl to, kad palei jūrą esantys kalnai yra statūs ir užstoja kelią orams nuo jūros patekti toliau į sausumą, Viduržemio jūros poveikis apsiriboja tik siaura pakrantės juosta, kur pasireiškia daugiausia krituliais - čia iškrenta 1500-2000 mm, o išskirtiniais atvejais iki 5000 mm kritulių per metus.
Dinarų kalnyne yra daug endeminių floros ir faunos rūšių, jos saugomos 17-oje nacionalinių parkų. Naudojami gamtiniai ištekliai - rūda, mediena, vandens energija hidroelektrinėse, tačiau pagrindinė ekonominė veikla yra žemės ūkis.
▲Dinarų kalnynas užima centrinę Vakarų Balkanų dalį. Šiaurės rytuose jis ribojasi su pietinėmis Rytų Alpėmis, pietryčiuose su Albanijos kalnais. Tradiciškai riba su Alpėmis brėžiama per Adelsbergo balną. Dinaridai sudaro ne tik didžiausią, bet ir sunkiausiai prieinamą Balkanų pusiasalio dalį. Kalnyno plotis yra 50 km šiaurės vakaruose ir siekia daugiausia 350 km pietryčiuose. Šiaurės vakaruose Snežnike (Notranjski Snežinkas, 1795 m) ir Gorski Kotare (Veliki Risnjakas, 1535 m) kalnai vidutinio aukščio. Toliau į pietryčius kalnai aukštėja iki Durmitoro plokščiakalnio ir aukštų Porkletijės (Šiaurės Albanijos Alpės) kalnų.
== Flora, fauna ==
| |||