Lenkijos ir Lietuvos santykiai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Automatinis kalbos klaidų taisymas. |
|||
Eilutė 23:
=== Diplomatinių santykių nebuvimas atkūrus nepriklausomybes (1918–1938 m.) ===
[[File:Trimitas_polacy.jpg|thumb|right|Antilenkiška karikatūra tarpukario Lietuvos spaudoje...]]
1918 m. abi šalys atkūrė nepriklausomybę, tačiau netrukus tarp jų kilo karinis konfliktas. Taip prieš raudonosios ir baltosios armijos dalinius kovojusios Lietuvos ir Lenkijos pajėgos kovojo ir viena prieš kita. Pilsudskis siekė suburti naująsias valstybes į federaciją su Lenkija (vadinamą [[Tarpjūris|Tarpjūrį]]), tuo tarpu Lietuvoje sąjunginės valstybės idėja buvo visai nepopuliari. Planą siekta įgyvendinti ir konspiraciniu būdu - [[1919]] m. Lenkų karinė organizacija (POW) [[1919 m. Lenkų karinės organizacijos sąmokslas Lietuvoje|nesėkmingai bandė nuversti]] ministro pirmininko [[Mykolas Sleževičius|Mykolo Sleževičiaus]] vyriausybę, po sąmokslo Lenkų karinė organizacija Lietuvoje buvo likviduota. Panašiu laikotarpiu organizacija sėkmingai suorganizavo [[Seinų sukilimas|Seinų sukilimą]] ir, lietuvių pykčiui, išstūmė lietuvių dalinius iš [[Seinai|Seinų]]. Nepaisant atvirai priešiškų santykių, šalys viena kitą ''de facto'' pripažino [[1920]] m. [[liepos 4]] d., Lenkijai pripažinus Lietuvos vyriausybę.
Viltis pagerėti santykiams žlugo, kai po tų pačių metų spalio mėn. pasirašytos Suvalkų sutarties buvo inscenizuotas [[Želigovskio maištas]] ir jėga užimta rytinė Lietuvos dalis, įskaitant sostinę [[Vilnius|Vilnių]], užimtose teritorijose įkūrus marionetinę [[Vidurinė Lietuva|Vidurinę Lietuvą]] ([[1922]] m. [[sausio 8]] d. atplėštosios žemės formaliai prijungtos prie Lenkijos). Dėl šios priežasties Lietuva iki pat priverstinio diplomatinių santykių užmezgimo ir po to reiškė teritorines Dėl susidariusios įtampos dvišaliuose santykiuose, tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje būta didelės antipatijos viena kitos šalies atžvilgiu. Dėl to dažnai kentėdavo lietuviai, gyvenantys Lenkijai pavaldžiose teritorijose, ir lenkakalbiai, gyvenantys Lietuvoje. Valstiečių liaudininkų vyriausybė, 1926 m. laimėjusi rinkimus, reikšmingai praplėtė lenkų pradžios mokyklų tinklą (iki 1926 m. įsteigta 70 pradžios mokyklų). Tai labai piktino krikščionių demokratų opoziciją ir tautininkus, nes kai kurie mokytojai anksčiau buvo įtarti ir nubausti baudomis už antivalstybinės veiklos apraiškas.<ref>[http://archyvas.istorijoszurnalas.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=42&Itemid=30 Benediktas ŠETKUS. Lenkų mokyklų steigimas Lietuvoje 1926 m.]</ref> Tai nė kiek nesušvelnino priešpriešos tarp tautų. Didelio atgarsio sulaukė [[1926]] m. [[rugsėjo 26]] d. Kaune įvykęs [[Kauno susirėmimas|smurto protrūkis]], kurio metu įvyko susišaudymas ir buvo sunkiai sužeisti keturi žmonės, nes Kauno lenkų jubiliejinė religinė procesija buvo susieta su politiniais tikslais. Šis įvykis Lenkijos istoriografijoje laikomas pogromu prieš lenkus.
| |||