'''Liudvikas Janavičius''' ([[1859]] m. [[rugsėjo 5]] d. [[Lapkasiai|Lapkasiuose]] ([[Šiaulių rajonas|Šiaulių raj.]]) -– [[1902]] m. [[gegužės 30]] d. nusižudė [[Jakutskas|Jakutske]]) – vienas pirmųjų [[Socialdemokratai|socialdemokratų]] [[Lietuva|Lietuvoje]].
== Biografija ==
[[1869]] -– [[1876]] m. mokėsi [[Šiaulių gimnazija|Šiaulių gimnazijoje]], 1876 -– [[1880]] m. -– [[Vilnius|Vilniaus]] realinėje gimnazijoje, 1880 -– [[1883]] m. -– Petrovskio Razumovskio žemdirbystės ir miškų akademijoje [[Maskva|Maskvoje]], [[1884]] m. įstojo į [[Varšuva|Varšuvos]] universitetą.
Nuo [[1880]] m. -– ''Lenkijos socialistų bendrijos'' narys, nuo [[1881]] m. -– ''Lenkijos ir Lietuvos socialistinės revoliucinės partijos'' narys. 1881 -– [[1882]] m. kartu su [[Jonas Šliūpas|Jonu Šliūpu]] redagavo socialistinius atsišaukimus, 1882 m. vasarą rinko aukas politiniams kaliniams, [[1883]] m. organizavo Maskvos studentų visuotinę sąjungą.
1883 m. su [[Liudvikas Varynskis|Liudviku Varynskiu]] įkūrė [[Proletariatas|„Proletariato“]] partiją, jos pirmojo suvažiavimo Vilniuje dalyvis ir vienas iš partijos vadovų. Kartu su J. Šliūpu išvertė į lietuvių kalbą „Proletariato“ partijos „Manifestą artojams“. 1883 m. suėmus L.Varynskį tapo partijos vadovu.
Paveldėjęs dvaro dalį, gaunamomis pajamomis rėmė [[Georgijus Plechanovas|Georgijaus Plechanovo]] „Darbo išvadavimo grupę“. [[1884]] m. [[birželio 30]] d. Varšuvoje suimtas, [[1885]] m. nuteistas 16 metų katorgos, [[1886]] -– [[1896]] m. kalėjo [[Petro ir Povilo tvirtovė]]je [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]], [[Šliselburgo tvirtovė|Šliselburge]], [[Kolyma|Kolymoje]], [[1897]] m. balandžio mėn. ištremtas į [[Sibiras|Sibirą]] iki gyvos galvos. Kalėjimuose parašė prisiminimus apie Šiaulių gimnaziją, kalinio metus, [[1892]] m. išleido studiją „Lenkijos pramonės vystymosi bruožai“. Nukankintas ligų nusižudė.
