Galilėja: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
n. |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 4:
| Pavadinimas = Galilėja (הַגָּלִיל)
| Foto =GalileeRoshPina.JPG
| Šalis = šiaurės [[Izraelis]], pietų [[Libanas]]
| Vėliava =
| Tauta =
Eilutė 16:
| Vikiteka =Category:Galilee
}}
'''Galilėja''' ({{he|הַגָּלִיל|HaGalil}}, {{ar|الجليل|al-Jalīl}}) – istorinė sritis dabartinės [[Izraelis|Izraelio]] valstybės šiaurėje
== Geografija ==
Galilėjos regionas šiuo metu yra padalintas tarp dviejų valstybių. Jis apimą [[Šiaurės apskritis (Izraelis)|Izraelio Šiaurės apskritį]] ir [[Nabatijos muchafaza|Nabatijos muchafazos]] pietinę dalį Libane.
Iš visų pusių Galilėja yra apsupta žemumų. Šiaurine regiono riba paprastai laikoma [[Litani]] upės žemupis, už kurio buvo Finkija. Pietine riba laikomas [[Jezreelio slėnis]], už kurio esančiame [[Karmelio kalnas|Karmelio kalne]] prasideda [[Samarija (regionas)|Samarija]]. Rytiniu pakraščiu teka [[Jordanas]], sudarantis [[Jordano slėnis|Jordano slėnį]], kuriame telkšo [[Galilėjos ežeras]]. Šis slėnis išsikiša toli į šiaurę ir yra vadinams Galilėjos pirštu. Už šio slėnio yra [[Golano aukštumos]] (senovės [[Bašanas]]). Vakaruose Galilėja leidžiasi į [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] žemumas, kurios paprastai priskiriamos [[Finikija]]i (čia buvo finikiečių miestas [[Akra]]), tačiau kartais vadinamos Vakarų Galilėja ({{he|גליל מערבי|Galil Ma'aravi}})
Paprastai dalinama į Aukštutinę ir Žemutinę Galilėją. Aukštutinėje (šiaurėje) didžiausias kalnas yra [[Meronas]], o Žemutinėje (pietinėje) - [[Taboro kalnas]].
Didžiausi regiono miestai yra [[Nazaretas]], [[Tiberijas]], [[Karmielis]], [[Safedas]], [[Beit Šeanas]], [[Kirjat Šmonas]], [[Afula]], [[Bint Džbeilas]].
== Istorija ==
[[3 tūkstantmetis pr. m. e.|III tūkstm. pr. m. e.]] Galilėją apgyvendino
Vėliau kraštas pateko į [[izraelitai|izraelitų]] genčių įtaką ir palaipsniui įtrauktas į [[Izraelio karalystė|Izraelio karalystę]]. Galilėja buvo padalinta tarp [[Naftalitai|naftalitų]], [[isacharai|isacharų]] ir [[Zebulunai|zebulunų]] genčių. Galilėją ne kartą siaubė [[Judėja|Judėjos]] karių antpuoliai. Vietos gyventojai buvo priversti priimti [[judaizmas|judaizmą]]. [[722 m. pr. m. e.]] Galilėją užkariavo [[Asirija]], vietiniai valdininkai pakeisti asirų kolonistais. [[539 m. pr. m. e.]] Galilėjos valdžią perėmė [[Achemenidų imperija|persai]]. [[333 m. pr. m. e.]] kraštą užkariavo [[Aleksandras Makedonietis]], čia pradėjo keltis atvykėliai iš Graikijos, Makedonijos. Vėliau Galilėja nuolat keitė šeimininkus – ją valdė ir [[Seleukidai]], ir [[Ptolemėjai]] – kol [[63 m. pr. m. e.]] užkariavo romėnai. [[636]] m. prijungta prie [[Arabų kalifatas|Arabų kalifato]].
▲Iki romėnų užkariavimo Galilėją ne kartą siaubė [[Judėja|Judėjos]] karių antpuoliai. Vietos gyventojai buvo priversti priimti [[judaizmas|judaizmą]]. I a. [[Judas Galilėjietis]] surengė sukilimą prieš romėnus – Romos legionas sukilimą numalšino, daugelį gyventojų nubaudė, todėl kraštas tapo apleistas. Sunaikinus Jeruzalės šventyklą, į Galilėją plūstelėjo žydai ir Judėjos. Biblijoje minimi pagrindiniai Galilėjos miestai – [[Betsaida]], [[Galilėjos Kana]] ir [[Nazaretas]]. [[636]] m. prijungta prie [[Arabų kalifatas|Arabų kalifato]].
{{istorija-stub}}
| |||