Vikipedija:Vertingi straipsniai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 22:
== [[Vaizdas:P cal euro-green.png|30px]]Naujausi vertingi straipsniai ==
'''[[Kanbera]]''' ({{en|Canberra}}) – miestas [[Australija|Australijos]] pietryčiuose, valstybės sostinė. Miestas įkurtas kompromisui pasiekti ilgai besitęsusiuose nesutarimuose dėl sostinės statuso tarp [[Sidnėjus|Sidnėjaus]] ir [[Melburnas|Melburno]], kuomet XX amžiaus pradžioje [[Australija]] tapo [[Didžioji Britanija|britų]] [[dominija]]. Kanbera yra didžiausias Australijos miestas, esantis ne pakrantėje, ir aštuntas pagal dydį miestas apskritai. Miestas išsidėstęs šiaurinėje [[Australijos sostinės teritorija|Australijos sostinės teritorijos]] dalyje; 280 km į pietvakarius nuo Sidnėjaus ir 660 km į šiaurės rytus nuo Melburno.
'''[[Vodų kalba]]''' – negausios [[Rusija|Rusijoje]], [[Leningrado sritis|Leningrado srityje]], [[Kingisepo rajonas|Kingisepo rajone]] gyvenančios [[Vodai|vodų]] tautos [[agliutinacinė kalba]]. Priklauso pietiniam [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbų]] pogrupiui, kilusiam iš [[Uralo prokalbė]]s. Vodų kalba artimiausia [[Estų kalba|estų kalbos]] šiaurės rytų [[tarmė]]ms.
'''[[Slavų prokalbė]]''', arba '''praslavų kalba''', – [[prokalbė]], iš kurios kilo [[slavų kalbos]]. Nėra išlikę jokių rašytinių slavų prokalbės paminklų, todėl ji atkuriama, remiantis slavų ir kitų paliudytų [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] duomenimis. Slavų prokalbė kilusi iš [[indoeuropiečių prokalbė]]s. Esama hipotezės, kad [[baltų kalbos|baltų]] ir [[slavų kalbos|slavų]] kalbos išgyveno kalbinės vienovės laikotarpį ir [[baltų-slavų kalbos]] neva vėliau skilusios į slavų prokalbę ir [[Baltų prokalbė|baltų prokalbę]].
'''[[Germanų prokalbė]]''' – rekonstruota kalba, iš kurios kilo [[germanų kalbos]]. Germanų prokalbė savo ruožtu kilusi iš [[indoeuropiečių prokalbė]]s. Germanų prokalbė nepaliudyta jokiais rišliais rašytiniais šaltiniais, ji buvo atkurta [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamosios kalbotyros]] metodu. Esama tiesioginių vėlyvosios bendrosios germanų kalbos fragmentų ankstyvuosiuose [[Runos|runų]] įrašuose, ypač rastuose Vimose, [[Fiunas|Fiuno]] saloje, [[Danija|Danijoje]] ([[II a.]]), ir užrašytuose ant šalmo, aptikto Negovoje, šiaurės rytų [[Slovėnija|Slovėnijoje]] ([[II amžius pr. m. e.|II a. pr. m. e]]), taip pat turimi [[Romos imperija|Romos imperijos]] laikais palikti pavieniai užrašyti žodžiai (ypač [[Tacitas|Tacito]] knygoje „Germania“, parašytoje apie 90 mūsų eros metus).
| |||