Mamertas Indriliūnas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Šablonų peradresavimų šalinimas |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
'''Mamertas Indriliūnas''' ([[1920]] m. [[sausio 28]] d. [[Gataučiai (Biržai)|Gataučiai]], [[Vabalninko valsčius]] – [[1945]] m. [[kovo 21]] d. [[Leliškiai]],
== Biografija ==
[[1938]] m. baigęs [[Biržų gimnazija|Biržų gimnaziją]] studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] Teologijos
Karys savanoris (2000 m. po mirties).<ref>{{VLE|VIII|114|[[Vytautas Rakauskas]]|Mamertas Indriliūnas}}</ref>▼
== Kūryba ==
Bendradarbiavo [[Ateitis (žurnalas)|„Ateityje“]], [[Studentų dienos|„Studentų dienose“]], [[Židinys (žurnalas)|„Židinyje“]], [[Naujoji Romuva|„Naujojoje Romuvoje“]], [[Kūryba (žurnalas)|„Kūryboje“]]. Dalis tekstų pasirašyti K. Ramojaus slapyvardžiu.
Vienas įžvalgiausių žemininkų kartos literatūros kritikų. Straipsnis „[[Vincas Mykolaitis-Putinas|Vinco Mykolaičio-Putino]] lyrikos kelias“ (1944) – prof. [[Vanda Zaborskaitė|Vandos Zaborskaitės]] nuomone, vienas giliausių Putino poezijos nušvietimų; akcentuojami ir Putinui, ir bręstančiai žemininkų kartai bendri momentai: individualybės herojinis mostas, kūrybos kaip aukščiausios žmogaus būties formos suvokimas. Kūrybos prigimties, meno paskirties temos nagrinėjamos ir kituose straipsniuose. Recenzavo originaliosios poezijos ir prozos knygas ([[Bernardas Brazdžionis|Bernardo Brazdžionio]], [[Antanas Vaičiulaitis|Antano Vaičiulaičio]] ir kt.), taip pat verstines ([[Fiodoras Dostojevskis|Fiodoro Dostojevskio]], Ernesto Hello ir kt.). Publicistiniuose rašiniuose svarstė žmogaus santykio su krikščionybe, jaunuomenės ir kaimo ir kt. klausimus. Išvertė Francis Jammes’o, [[Viljamas Jeitsas|W.B. Yeatso]], [[Raineris Marija Rilkė|Rainerio Marijos Rilkės]], [[Oskaras Milašius|Oskaro Milašiaus]] eilėraščių.
== Bibliografija ==
▲Karys savanoris (2000 m. po mirties).<ref>{{VLE|VIII|114|[[Vytautas Rakauskas]]|Mamertas Indriliūnas}}</ref>
''Mamerto Indriliūno raštai'', parengė [[Virginijus Gasiliūnas|Virginijus Gasiliūnas]], Vilnius: Kriventa, 2019.
== Šaltiniai ==
|