Hanzos sąjunga: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 12:
Nagrinėjant įvairius literatūrinius šaltinius pastebima, kad [[Liubekas]] iš lėto tapo prekybininkų iš Saksonijos ir Vestfalijos centru, kurie bendradarbiavo su rytine ir šiaurine Europos dalimi.
 
XIII a., prieš atsirandant oficialiam pavadinimui “Hanzos sąjunga”, vietiniai pirkliai pradėjo burtis į gildijas dėl ekonominių ir diplomatinių interesų. Taip pat siekė užmegzti prekybinius ryšius su kitomis šalimis, ypač dėl mažai tuo metu išvystyto Baltijos regiono. Dabartinėje šiaurinėje Vokietijos dalyje buvo gausu medienos[[Medienos]], vaško[[Vaško]], gintaro[[Gintaro]], dervos[[Dervos]], kailių[[Kailių]], netgi [[rugių]] ir kviečių[[Kvieičų]], todėl pirkliai galėjo gėrybes gabenti į kitas šalis ir sudaryti sąjungas. Miestai ir miesteliai jungėsi į bendruomenę, kad galėtu pavojaus metu vieni kitiems padėti gintis, pašalinti visas kliūtis ir nevaržomai tiekti prekes į sąjungos miestus.
 
XII a. pab. Liubekas įgijo stiprų prekybinį partnerį – Hamburgą. Bendradarbiaudami pirkliai siekė įgyti specialių prekybos privilegijų. Pavyzdžiui, Kelno prekybininkai įtikino Anglijos karalių Henriką II suteikti jiems rinkos teises, kurios atleido juos nuo visų Londono rinkliavų ir leido prekiauti mugėse.