Hanzos sąjunga: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 66:
Paskutiniame oficialiame susirinkime dalyvavo tik 9 atstovai, ir tik 3 nariai (Liubekas, Hamburgas ir Bremenas) išliko iki paskutinio Hanzos sąjungos iširimo, kuris įvyko 1862 m.
==
Hanzos sąjunga (XIII – XV a.) tapo pagrindiniu susivienijimu Europoje. Jos veikla turėjo įtakos pramoniniam Vokietijos ir viso žemyno vystymuisi.
Hanzos sąjunga buvo konfederacija jungianti daugelį miestų ir komunų, siekiant apsaugoti jūros ir sausumos kelius nuo plėšikavimų. Pačios sąjungos vidaus organizacija buvo laisva, tačiau ji vaidino svarbų vaidmenį formuojant tarptautinius santykius, ypač Baltijos ir Šiaurės jūrų regione. Sąjungos įtaka augo sudarinėjant partnerystes, pasirašant sutartis, kartu ginantis ir kovojant.
Hanzos sąjungos prekybos plėtrą lėmė įvairūs veiksniai.
*Vienas iš jų, tai gera pagrindinių miestų, Liubeko ir Hamburgo, geografinė padėtis, kuri leido lengvai eksportuoti žaliavas. *Baltijos regionas, sąjungos egzistavimo laikotarpiu, buvo menkai išvystytas, todėl tai leido sąjungai įsitvirtinti ir plėsti prekybą. *Taip pat didelę įtaką plėtimuisi turėjo užjūrio kontoros, kurias įkūrus prekės parduotos greičiau ir efektyviau. *Be to ir transporto, buhalterijos, mokslo pažanga padėjo iškilti Hanzos sąjungai ir tapti viena didžiausių ir stipriausių organizacijų istorijoje. Hanzos sąjungos iširimą paskatino stiprėjančios kaimyninės valstybės, pasitraukiantys nariai ir žaliavų krizė. Iš pradžių silpnėjimą lėmė kenkiantys oponentai (puldinėjimai, plėšikavimai), patirti nuostoliai sumažino pristatomų krovinių kiekį. Vėliau, kontorų uždarymas Londone, Novgorode ir Bergene.
eilutė 77 ⟶ 81:
Hanzos sąjungos ieškoti sprendimai nebuvo pakankamai efektyvus, išlaikyti byrančią organizaciją, todėl pokyčiai nepadėjo atsigauti žlugusiai sąjungos galiai.
<br />
== Nuorodos ==
{{commonscat|Hanseatic League}}
| |||