Hanzos sąjunga: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 20:
Ir 1356 m. Liubeke įvyko visuotinis miestų atstovų suvažiavimas, kurio metu oficialiai įkurta Hanzos sąjunga.
==
Prasidėjus audinių prekybai, Hanzos sąjunga turėjo didelę įtaką šiaurinės Vokietijos industrializacijai, kadangi ten veikė vilnos, linų, šilko ir drobių fabrikai.
Pramonės augimas skatino tobulinti ir kitų amatų technologijas: graviravimą, medžio apdirbimą, raižybą ir amunicijos gamybą. Būtent dėl šimtmetį trukusio Hanzos sąjungos monopolizacijos laikotarpio Renesansas Vokietiją pasiekė daug anksčiau nei kitas Europos šalis.
Liubeko geografinė padėtis suteikė galimybę plėsti prekybą ne tik Vokietijos viduje, bet ir užsienyje. Iš pradžių Hanzos prekybos punktai “Kontors” pradėjo plisti visame Baltijos regione, vėliau ir už jos ribų. Sąjungos prekybininkai įsteigė savo postus Peterburge, taip pat netoli užimto Rusijos uosto Novgorodo, kuris tuo metu buvo pagrindinis odos, kailių ir kitų gamtinių išteklių šaltinis Rusijoje. Kitas prekybos, tapęs Hanzos kontora, postas – Visbis (Švedijos Gotlando saloje) ilgą laiką prekiavo žuvimi. Sąjunga sugebėjo sukurti kontoras tokiuose svarbiuose prekybiniuose miestuose kaip: Bergenas ir Londone. Kai kurie prekybiniai postai netgi tapo savarankiški. Pavyzdžiui kontora Londone (Steelyard) išaugo kaip uždara bendruomenė, turinti savo buhalterinius biurus, sandėlius, pagalbines patalpas ir bažnyčią. ▼
▲Liubeko geografinė padėtis suteikė galimybę plėsti prekybą ne tik Vokietijos viduje, bet ir užsienyje. Iš pradžių Hanzos prekybos punktai “Kontors” pradėjo plisti visame Baltijos regione, vėliau ir už jos ribų. Sąjungos prekybininkai įsteigė savo postus Peterburge, taip pat netoli užimto Rusijos uosto Novgorodo, kuris tuo metu buvo pagrindinis odos, kailių ir kitų gamtinių išteklių šaltinis Rusijoje
Kitas prekybos, tapęs Hanzos kontora, postas – Visbis (Švedijos Gotlando saloje) ilgą laiką prekiavo žuvimi.
Sąjunga sugebėjo sukurti kontoras tokiuose svarbiuose prekybiniuose miestuose kaip: Bergenas ir Londonas. Kai kurie prekybiniai postai netgi tapo savarankiški. Pavyzdžiui kontora Londone (Steelyard) išaugo kaip uždara bendruomenė, turinti savo buhalterinius biurus, sandėlius, pagalbines patalpas ir bažnyčią.
Taip pat pirkliai eksportavo prekes (medieną, kailius, dervas, linus, kviečius, rugius, metalo rūdas) į Flandriją ir Angliją. Hanzos sąjunga įgijo stiprų laivyną ir gerą padėtį Baltijos ir Šiaurės jūrose, todėl kolonizavo daug Baltijos jūros pakrančių miestų kaip Tartu, Elbingas, Talinas, Ryga ir kiti. Livonijos ordinas taip pat užėmė Estijos, Latvijos ir Lietuvos žemes. Dėl šių priežasčių XIII – XV a. sąjunga valdė didelę prekybos dalį šiaurės Europoje.
| |||