Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti: Skirtumas tarp puslapio versijų

vikif.
(redag.)
(vikif.)
 
 
== Steigimas ==
[[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] pabėgėliais Lietuvoje iš pradžių rūpinosi 1914 m. [[rugpjūčio 11]] d. įkurtas ''Lietuvių laikinasis komitetas nukentėjusiems dėl karo šelpti'', kurį sudarė V. Landsbergienė (pirmininkė), [[Andrius Bulota]], [[Juozas Bakšys]], [[Donatas Malinauskas]], [[Vladas JezukevičiausJezukevičius]], [[Felicija Bortkevičienė]], [[Juozapas Kukta]], [[Emilija Vileišienė]] ir kt. 1914 m. gruodžio mėn. pradžioje komitetas globojo daugiau kaip 1000 pabėgėlių. Daugėjant pabėgėlių vietoje laikinojo komiteto 1914 m. [[rugsėjo 27]] d. įkurta ''Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti''. 1914 m. [[lapkričio 27]] d. įregistruoti draugijos įstatai, 1914 m. [[gruodžio 4]] d. išrinktas Centro komitetas.
 
1915 m. liepos mėn. pabėgėlių šalpa rūpinosi 122 skyriai, turintys 1629 narius, CK darbą organizavo pirmininkas [[Rusijos imperijos Valstybės Dūma|Rusijos Valstybės Dūmos]] narys [[Martynas Yčas (1885)|Martynas Yčas]], vicepirmininkai [[Antanas Smetona]], sekretorius [[Stasys Šilingas]], iždininkas [[Jonas Kymantas]], kun. [[Juozapas Kukta]] ir dar 14 narių. Lėšų komitetui skirdavo 1914 m. pab. [[Petrogradas|Petrograde]] įkurtas Centrinis caraitės Tatjanos komitetas pabėgėliams šelpti. Šio komiteto narys buvo ir Martynas Yčas, jo skyrius veikė ir Vilniuje. Iš pradžių gauta 10 000 rb, nuo 1915 m. pavasario M. Yčo rūpesčiu – 50 000 rb per mėnesį. Be to, Lietuvos [[katalikai|katalikų]] ir [[evangelikai reformatai|evangelikų]] bažnyčiose surinkta apie 29 000 rb, lėšos rinktos [[Rusija|Rusijoje]], [[JAV]].
13 290

pakeitimų