Vikipedija:Pavyzdiniai straipsniai: Skirtumas tarp puslapio versijų

S
nėra keitimo aprašymo
S
S
 
== [[Vaizdas:P cal euro.png|30px]]Naujausi pavyzdiniai straipsniai ==
'''[[Vepsų kalba]]''' (vepsų k. ''vepsän kel<nowiki>'</nowiki>'') – [[Vepsai|vepsų]] tautos kalba, priklausanti [[Uralo kalbos|Uralo kalbų]] šeimos [[Finougrų kalbos|finogrų kalbų]] grupės [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbų]] pogrupiui. Artimiausios šiai kalbai yra [[Karelų kalba|karelų]], [[Suomių kalba|suomių]], [[Estų kalba|estų]], [[Ižorų kalba|ižorų]] ir [[Vodų kalba|vodų]] kalbos.
 
Vepsų kalba daugiausia šnekama [[Rusijos Federacija|Rusijos Federacijoje]] − [[Karelijos Respublika|Karelijos Respublikoje]], [[Leningrado sritis|Leningrado]] ir [[Vologdos sritis|Vologdos]] srityse.
 
Šiai kalbai gresia išnykimas, nes dauguma vartotojų – pagyvenę žmonės, vaikai vepsų kalbos beveik nemoka. Rusijoje visi vepsai rusų kalba šneka kaip gimtąja. Vepsų kalba įtraukta į Raudonąją Rusijos tautų kalbų knygą ir yra laikoma kalba, kurios rašto tradicija buvo nutrūkusi.
 
Gramatiškai vepsų kalba yra [[Agliutinacinė kalba|agliutinacinė]], pasižymi labai išplėtota [[Linksnis|linksnių]] sistema – išskiriama nuo 10 iki 24 linksnių. [[Veiksmažodis|Veiksmažodžiai]] kaitomi asmenimis bei [[Gramatinis skaičius|skaičiais]] ir turi keturis [[Gramatinis laikas|laikus]]: esamąjį-būsimąjį, būtąjį (imperfektą), [[Perfektas|perfektą]] ir [[Pliuskvamperfektas|pliuskvamperfektą]], taip pat – keturias [[Nuosaka|nuosakas]].
 
 
'''[[Lietuvių kalba]]''' – iš [[baltų prokalbė]]s kilusi [[Lietuviai|lietuvių tautos]] kalba, kuri Lietuvoje yra [[Valstybinė kalba|valstybinė]], o [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungoje]] – viena iš oficialiųjų kalbų. Lietuviškai kalba apie tris milijonus žmonių (daugumas jų gyvena [[Lietuva|Lietuvoje]]). Drauge su [[Latvių kalba|latvių]], mirusiomis [[Prūsų kalba|prūsų]], [[Jotvingių kalba|jotvingių]] ir kitomis [[Baltų kalbos|baltų kalbomis]], priklauso [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] šeimos baltų kalbų grupei.
 
 
[[Kirtis]] fiksuotas pirmajame [[Skiemuo|skiemenyje]]. Skiriamas [[Balsis|balsių]] ilgumas, kiekvienas ilgasis [[balsis]] arba [[dvibalsis]] gali turėti vieną iš trijų [[Priegaidė|priegaidžių]]. [[Morfologija (kalbotyra)|Morfologiškai]] latvių kalba yra [[Fleksinė kalba|fleksinė]]. [[Sintaksė]] pasižymi palyginti laisva žodžių tvarka, pagrindinė tvarka sakinyje yra SVO ([[veiksnys]] – [[tarinys]] – [[papildinys]]). [[Leksika|Žodyno]] daugumą sudaro veldiniai, tarp [[Skolinys|skolinių]] vyrauja [[Germanizmas|germanizmai]], į kuriuos įeina ir [[Švedų kalba|švedų kalbos]] leksika, [[Slavizmas|slavizmai]] ir [[Finougrų kalbos|finougriška]] leksika.
 
 
[[Vaizdas:Hittite Cuneiform Tablet- Cultic Festival Script.jpg|thumb|right|100px|Seniausieji indoeuropiečių kalbų tekstai ([[XVIII amžius pr. m. e.|XVIII a. pr. m. e.]]) yra parašyti [[hetitų kalba]].]]
'''[[Indoeuropiečių prokalbė]]''' ('''ide.''') – hipotetinė kalba, iš kurios kilo [[indoeuropiečių kalbos]]. Nėra jokių indoeuropiečių [[prokalbė]]s rašytinių šaltinių, todėl ji atkuriama [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamosios kalbotyros]] metodu, pasitelkiant paliudytų indoeuropiečių kalbų duomenis. Manoma, kad indoeuropiečių prokalbe kaip viena kalba buvo šnekama [[Neolitas|naujajame akmens amžiuje]] apytiksliai nuo [[5 tūkstantmetis pr. m. e.|4 500]] iki [[3 tūkstantmetis pr. m. e.|2 500]] metų prieš mūsų erą Pasak šiuo metu labiausiai paplitusios [[kurganų hipotezė]]s, indoeuropiečių [[protėvynė]] buvusi [[Ponto stepė]]je. Laikantis kalbų šeimų jungimo teorijų, indoeuropiečių prokalbės kilmė susijusi su įvairiomis kitomis prokalbėmis.
 
Indoeuropiečių prokalbėje buvo išplėtota [[fleksinė kalba|fleksija]], linksniuojamieji žodžiai turėjo tris [[Gramatinė giminė|gimines]], buvo kaitomi aštuoniais [[Linksnis|linksniais]], trimis [[Gramatinis skaičius|skaičiais]], [[veiksmažodis]] taip pat turėjo tris skaičius, bent tris pagrindinius [[Gramatinis laikas|laikus]], dvi rūšis ir keturias pagrindines [[Nuosaka|nuosakas]].
 
== [[Vaizdas:David face.png|30px]]Biografijos ==
[[Kazys Grinius]] ·
16 863

pakeitimai