Didžiulis (Alytaus r.): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas Karlasžu pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas)
Žyma: Atmesti
S Papildžiau duomenų skiltį ir gyvūnija ir augalija skiltį
Eilutė 4:
| fotopav = Ežero pietinė dalis, nuo [[Bukaučiškių koplyčia|Bukaučiškių koplyčios]]
| vieta = [[Alytaus rajonas|Alytaus raj.]], [[Lietuva]]
| plotas = 89,9951
| paveiksliukas = Ežeras Didžiulis, Daugai.JPG
| krantas = 41,63
| kilme = Ledyninis
| didgylis 42,5
| turis = 0.13
| iteka = [[Abista]],10 D-1,bevardžių 22 bevardžiai upeliaiupelių
| isteka = [[Abista]]
}}
eilutė 26 ⟶ 25:
== Duomenys ==
 
Didžiulis išsiskiria savo dydžiu ir forma iš kitų [[Dzūkija|Dzūkijos]] ežerų. Jis susidarė ledynams tirpstant ir įgavo labai įdomią konfigūraciją: primena nevisiškai taisyklingą H raidę su kepurėle. Jos abu šonai ištįsę iš šiaurės vakarų į pietryčius. Pietvakarinė ežero dalis 6,75 km, o plotis 1,65 km. Šiaurrytinė – 56,7 km ir 0,655 km. Abi Daugų ežero dalys jungiasi 2,2 km ilgio ir 300–500300–400 m pločio vandens juosta. Ežero krantų ilgis 42 km. Ežere yra 710 nedidelėsnedidelių salossalų (2 didžiausios 0,53 ha ir 0,23 ha). Ežeras yra 128 m virš jūros lygio. Pietrytiniu krantu eina riba su [[Varėnos rajonas|Varėnos rajonu]].
 
Daugų ežeras yra rininio tipo. Jo dubenį sudaro keturios skirtingos krypties rinos. Dugno reljefą sudaro: daubos, iškilimai, seklumos, salos. Pietvakarinėje ežero dalyje vyrauja 30-40  m gyliai, o didžiausias gylis jos gale 4244 m. Vidutinis gylis 13,2 m. Abi ežero šakas jungianti juosta sekli, dugnas lygus. Didžiulio baseino plotas 58 km<sup>2</sup> . Ežeras turi pusiasalį vadinamą Kirklių ragu. Daugų ežeras yra pratakinis. Jo pratakumas yra 12 %. Rytuose išteka [[Abista|Abistos]] upė link čia pat telkšančio [[Savistas|Savisto]] ežero. Į ežerą įteka 10 mažų upelių, kurie neturi pavadinimų. Kai kurie upeliai vasara išdžiūsta. Daugų ežero pakrantėse yra šaltinių, kurie taip pat didina ežero vandens kiekį. Ežeras surenka vandenį iš 64,9 kvadratinių km ploto. Ežero baseine surenkamas vanduo nuteka Abistos upeliu į Varėnę, kuri vėliau vandenį neša į Merkį.
 
Aukščiausi krantai (20-30 m) yra vakarinėje ir šiaurinėje ežero pusėje, o rytinėje ir pietrytinėje krantai žemesni, vietomis tik keletą metrų. Krantai beveik ištisai apaugę medžiais ir krūmais. Abu ežero pusiasaliai užpelkėję, vietomis sunku praeiti, apaugę mišku (Papiškių miškas), bet yra paplūdimių ir vietų, tinkamų poilsiui, vandens sportui bei turizmui. Ežero pakrantėse yra įsikūrusios kelios kaimo turizmo sodybos, irklavimo bazė, vandens batutų parkas.
eilutė 38 ⟶ 37:
Daugų ežere gausu [[Lietuvos žuvys (žinynas)|žuvų]]. [[Kuoja|Kuojos]], [[Karšis|karšiai]], [[Karpis|karpiai]], [[aukšlė]]s, [[Europinė lydeka|lydekos]], [[Ešerys|ešeriai]], [[Stinta|stintos]], [[Šamas|šamai]], [[Sykas|sykai]], [[Lynas (žuvis)|lynai]], [[karosai]], [[Seliava|seliavos]], [[Ungurys|unguriai]]…
 
Augalija skurdi ir nevienoda. Auga [[Švendras|švendrai]], [[Meldas|meldai]], [[Nendrė|nendrės]]. Povandeniniai augalai auga iki 7  m gylio. Labiausia paplitę atabrade maurabraginių klasės dumbliai bei vyrauji melsvai žali dumbliai, kurie sukelia vandens “žydėjimą”. Dumbliai ežere sudaro beveik nenutrūkstamą visą ežerą juosiantį povandeninių pievų žiedą. Daugų ežero litoralinėje zonoje yra elodėjų, plūdžių ir kitų augalų. Supelkėjusiose įlankose augalija turtingesnė ir užima didelius plotus, juose ryškios trys augalų juostos: sekliųjų vandenų augalų, nendrių meldų ir makrofitų. Auga nežymios vandens lelijų ir plačialapių plūdžiųjuostos. Ežere rasta apie 650 žiedinių ir sporinių induočių rūšių. Taip pat rasta 76 dekoratyvinės ir kultūrinės rūšys.
 
[[Kategorija:Alytaus rajono ežerai]]