Nencai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S pataisymai |
|||
Eilutė 14:
== Pavadinimas ==
Ilgą laiką nencus vadino ''samojedais'' ({{Ru|самоед}} 'saviėdis'). Šis paniekinamai skambantis pavadinimas atsirado iškraipius nencų savivardį ''saamod'' ar ''saamid'' ([[samodų kalbos|samodų kalbų]] priesaga ''-d'' reiškia [[daugiskaita|daugiskaitą]]). XIX a. rusų [[etnografija|etnografinėje]] literatūroje nencus vadino ''Samojad''' (''Самоядь'') , ''Samod' '' (''Самодь''), ''samodiečiai'' (самодийцы). Anglų kalboje buvo vartojamas
Pavadinimas ''Samojad''' (''Самоядь'') rusų kalboje gali būti iššifruotas kaip sudarytas iš dviejų žodžių: ''samo''- (''само''- 'pats; save') + ''ėd'' (''ед'' 'ėdantis, valgantis'). Dėl tokios įžeidžiančios šifruotės XX a. pavadinimas ''samojedai'' buvo pakeistas į ''nencai'', kuris reiškia 'žmonės'.
Eilutė 26:
* ''miškų nencai'' (Chandejarai)
* sukomėję nencai (jaranai) – susidarė nencams susiliejant su [[komiai]]s ižmiečiais.
Manoma, kad nencai į šiaurę atkeliavo iš labiau pietinių kraštų dar pirmąjį mūsų eros tūkstantmetį. Jie apsistojo tarp Kanino ir Taimyro
Tradicinė nencų kultūra buvo šamanistinės ir [[animizmas|animistinė]]. Nencų šamanai vadinosi ''tadibjos''.
Nencų visuomenė buvo organizuota klanais.
Tradicinis verslas – kaimeninė [[elnininkystė]]. Auginamus [[šiaurinis elnias|šiaurės elnius]] jie naudoja ir kaip kinkomus gyvulius, kurie traukia roges. [[
Tarybiniais metais buvo bandoma klajoklius nencus paversti sėsliais. Jie buvo apgyvendinami ūkiuose, vaikai – mokomi internatinėse mokyklose, kas menkino jų kultūrinį tapatumą.
| |||