Nencai: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 pridėtas baitas ,  prieš 10 mėnesių
S
pataisymai
S (Perkeliamos 35 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q166176.)
S (pataisymai)
 
 
== Pavadinimas ==
Ilgą laiką nencus vadino ''samojedais'' ({{Ru|самоед}} 'saviėdis'). Šis paniekinamai skambantis pavadinimas atsirado iškraipius nencų savivardį ''saamod'' ar ''saamid'' ([[samodų kalbos|samodų kalbų]] priesaga ''-d'' reiškia [[daugiskaita|daugiskaitą]]). XIX a. rusų [[etnografija|etnografinėje]] literatūroje nencus vadino ''Samojad''' (''Самоядь'') , ''Samod' '' (''Самодь''), ''samodiečiai'' (самодийцы). Anglų kalboje buvo vartojamas pavadiniamspavadinimas ''Samodi''.
 
Pavadinimas ''Samojad''' (''Самоядь'') rusų kalboje gali būti iššifruotas kaip sudarytas iš dviejų žodžių: ''samo''- (''само''- 'pats; save') + ''ėd'' (''ед'' 'ėdantis, valgantis'). Dėl tokios įžeidžiančios šifruotės XX a. pavadinimas ''samojedai'' buvo pakeistas į ''nencai'', kuris reiškia 'žmonės'.
* ''miškų nencai'' (Chandejarai)
* sukomėję nencai (jaranai) – susidarė nencams susiliejant su [[komiai]]s ižmiečiais.
Manoma, kad nencai į šiaurę atkeliavo iš labiau pietinių kraštų dar pirmąjį mūsų eros tūkstantmetį. Jie apsistojo tarp Kanino ir Taimyro pusiausaliųpusiasialių, ties [[Obė|Obe]] ir [[Jenisiejus|Jenisiejumi]]. Vieni apsigyveno mažomis bendruomenėmis ir užsiėmė žemdirbyste, kiti liko klajokliais medžiotojais ir elnininkais. Jie augino samojedų veislės šunis, kurie padėdavo ganyti elnius, traukti roges, medžioti ir tiesiog išgyventi. Šiuos šunis vėliau plačiai naudojo poliarinėse ekspedicijose.
 
Tradicinė nencų kultūra buvo šamanistinės ir [[animizmas|animistinė]]. Nencų šamanai vadinosi ''tadibjos''.
 
Nencų visuomenė buvo organizuota klanais.
 
Tradicinis verslas – kaimeninė [[elnininkystė]]. Auginamus [[šiaurinis elnias|šiaurės elnius]] jie naudoja ir kaip kinkomus gyvulius, kurie traukia roges. [[jamaloJamalo pusiasalis|Jamalo pusiasalyje]] keli tūkstančiai klajojančių nencų elnininkų augina apie 500 000 šiaurės elnių.
 
Tarybiniais metais buvo bandoma klajoklius nencus paversti sėsliais. Jie buvo apgyvendinami ūkiuose, vaikai – mokomi internatinėse mokyklose, kas menkino jų kultūrinį tapatumą.
7 143

pakeitimai