Vikipedija

Bolgarų kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Nėra keitimo santraukos
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 11:
iso639-3=xbo|}}
 
'''Bulgarų tiurkųBolgarų kalba''', arba '''Volgos bulgarų kalba''', '''bolgarųbulgarų tiurkų kalba''' – išnykusimirusi [[Ogūrų kalbos|ogūrų grupės]] tiurkų kalba<ref name=vle>Vidas Kavaliauskas ''[https://www.vle.lt/Straipsnis/tiurku-kalbos-95948 Tiurkų kalbos]''//vle.lt</ref>, kurią naudojo pusiau klajokliai [[bolgarai]], [[VII a.]] viduryje sukūrę Didžiosios Bulgarijos valstybę, o apie 680 m. - [[Pirmoji Bulgarijos imperija|Pirmąją Bulgarijos imperiją]].<ref name="brit">Encyclopædia Britannica Online - [http://www.britannica.com/eb/article-80003/Turkic-languages ''Bolgar Turkic''] {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080623115154/http://www.britannica.com/eb/article-80003/Turkic-languages |date=2008-06-23 }}</ref><ref name = "campbell">Campbell, George L. ''Compendium of the World's Languages''. [[Routledge]], 2000. [https://books.google.com/books?id=jeX-i2Ve0CgC&pg=RA2-PA274&dq=bulgar+language+turkic+danube&sig=djDXx0auQm9scuJKrQAOcJkWL0s ''page 274'']</ref><ref name=marc>Marcantonio, Angela. ''The Uralic Language Family: Facts, Myths and Statistics''. Blackwell Publishing Limited, 2002. [https://books.google.com/books?id=Cp-tB08yd2EC&pg=PA25&dq=%22three+parts%22+bulgar+language+turkic&sig=EsfSon0NiB5cHYPxjoHzkIrpL80 ''page 25'']</ref>
 
Nors Dunojaus Bulgarijoje kalba išnyko, ji išliko [[Pavolgio Bulgarija|Pavolgio Bulgarijoje]], davusi pradžią šiuolaikinei [[čiuvašų kalba]]i.<ref>{{cite book |url=https://books.google.com/books?id=Cp-tB08yd2EC&pg=PA167 |title=The Uralic language family: facts, myths and statistics |first=Angela |last=Marcantonio |publisher=Wiley-Blackwell |year=2002 |isbn=0-631-23170-6 |page=167}}</ref><ref>{{cite book |url=https://books.google.com/books?id=29BAeKHwvuoC&pg=PA88 |title=Encyclopedia of the languages of Europe |first=Glanville |last=Price |publisher=Wiley-Blackwell |year=2000 |isbn=0-631-22039-9 |page=88}}</ref><ref>{{cite book |url=https://books.google.com/books?id=uJ-7yFXRpiYC&pg=PA38 |title=Studies in Turkic and Mongolic linguistics |first=Gerard |last=Clauson |publisher=Taylor & Francis |year=2002 |isbn=0-415-29772-9 |page=38}}</ref>
Eilutė 17:
== Sąsajos ==
 
Nėra aiškiai nusistovėjusios tiurkų kalbų klasifikacijos, dėl to ir bolgarų kalbos klasifikacija skiriasi.<ref name=vle/> Dažniausiai bolgarų vartota kalba priskiriama [[Tiurkų kalbos|tiurkų kalbų]] ''Lir'' atšakai, vadinama [[Ogūrų kalbos|ogūrų–tiurkų]], ''Lir''-tiurkų, arba tiesiog bulgarų tiurkų, priešingai nei ''Shaz'' tipo bendroji tiurkų kalba (''Common Turkic''). ''Lir'' atšakai būdingi garsų atitikmenys, tokie kaip ogūrų /r/ ir bendrosios tiurkų kalbos (arba ''Shaz''-tiurkų) /z/ , ogūrų /l/ ir bendrosios tiurkų kalbos (arba ''Shaz''-tiurkų) /š/.<ref name="brit"/><ref name=marc/><ref name=johanson>Johanson, Lars. 1998. "The history of Turkic." In: Johanson, Lars & Éva Agnes Csató (ed.). 1998. ''The Turkic languages''. London: Routledge, pp. 81-125.{{cite web |url=http://www.turkiclanguages.com/www/classification.html |title=Archived copy |accessdate=2007-09-05 |url-status= |archiveurl=https://web.archive.org/web/20110408063746/http://www.turkiclanguages.com/www/classification.html |archivedate=2011-04-08 }}; Johanson, Lars. 2007. Chuvash. ''Encyclopedia of Language and Linguistics''. Oxford: Elsevier.</ref> Kaip teigė [[Istakhri|Al-Istakhri]], „''chazarų kalba skiriasi nuo turkų ir persų kalbų, taip pat žmonijos (bet kuri) kalba neturi nieko bendra su ja, o bulgarų kalba yra tokia kaip chazarų kalba, bet burtasai turi kitą kalbą''“.<ref>Al-Istakhri translation by Zahoder B. N. "Caspian code of the information about Eastern Europe. Gorgan and Volga area in 9-11 cc", Oriental Literature, Moscow, 1962, p. 238</ref> Manoma, kad vienintelė šiai kalbinei grupei priklausanti išlikusi kalba yra [[čiuvašų kalba|čiuvašų]]. [[Omeljan Pritsak|Omeljanas Pricakas]] savo žymiajame tyrime „The Hunnic Language of the Attila Clan“ (1982) padarė išvadą, kad bulgarų kalba kilusi iš [[Hunų kalba|hunų kalbų]] šeimos, kaip jis vadina [[Ogūrų kalbos|ogūrų kalbas]].<ref>The Turks: Early ages, Vol. 1 , Cem Oğuz, {{ISBN|9756782552}}, Autor Murat Ocak, Redactors: Hasan Celāl Güzel, Cem Oğuz, Osman Karatay, Publisher: Yeni Türkiye, 2002, p. 535.</ref> Anot tyrėjos Antoanetos Granberg, „''hunų-bulgarų kalba susiformavo ties šiaurine ir vakarine Kinijos sienomis III–V a. pr. m. e''.“<ref>The Hunno-Bulgar language, Antoaneta Granberg, {{cite web |url=http://www.centralasien.dk/joomla/images/journal/DSCA2008.pdf |title=Archived copy |accessdate=2015-11-20 |url-status= |archiveurl=https://web.archive.org/web/20151120184254/http://www.centralasien.dk/joomla/images/journal/DSCA2008.pdf |archivedate=2015-11-20 }}
</ref> Bažnytinės slavų kalbos skolinių analizė rodo tiesioginę įvairių kalbų šeimų įtaką: tiurkų, mongolų, kinų ir iranėnų.
 
Eilutė 32:
Yra daug išlikusių raštų [[Volgos bulgarai|Volgos bulgarų]] naudota kalba. Kai kurie iš jų parašyti [[Arabų kalba|arabiškais]] rašmenimis, kiti - [[Senasis tiurkų raštas|senuoju tiurkų raštu]]. Pastarieji yra neiššifruoti. Ši kalba išsilaikė iki [[XIII a.|XIII]] ar [[XIV a.]] Tame regione galiausiai atsirado čiuvašų kalba, kuri su ja yra labiausiai susijusi, klasifikuojama kaip vienintelė išlikusi tiurkų kalbų atskiros [[Ogūrų kalbos|ogūrų–tiurkų]] (arba ''Lir''-tiurkų) šakos narė.
 
Vis dėlto tiksli čiuvašų kalbos padėtis ogūrų kalbų šeimoje yra kalbininkų ginčijama. Kadangi lyginamosios medžiagos, priskiriamos išnykusioms ogūrų kalboms (chazarų ir bulgarųbolgarų), yra mažai, nedaug žinoma apie tikslų šių kalbų tarpusavio ryšį. Diskutuojama, ar čiuvašų kalba, vienintelė ''Lir'' tipo kalba, turinti pakankamai egzistuojančios kalbinės medžiagos, gali būti vienos iš išnykusiųjų kalbų palikuone ar ji buvusi atskira šios grupės kalba.<ref name=johanson/>
 
== Šaltiniai ==
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Bolgarų_kalba"