Arminijos emyratas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
Eilutė 48:
657 m. Kalifate prasidėjus pilietiniam karui, arabai kuriam laikui pasitraukė, tačiau 661 m. kalifas Muavija grįžo su naujom pajėgomis ir privertė vietos kunigaikščius mokėti mokesčius Kalifatui. Tiesa, nors teritorija buvo laikoma Kalifato dalimi, arabų kontrolė buvo nedidelė, ji apsiribojo mokesčių rinkimu, o kunigaikščiai džiaugėsi didele autonomija.
 
Situacija keitėsi 700 m., valdant Kalifui [[Abd al-Malikas|Abd al-Malikui]]. Šio brolis [[Muchamadas ibn Marvanas]] pavergė armėnų kunigaikščius, o šiems sukilus 705 m. žiauriai numalšino sukilimą. Armėnija kartu su [[Kaukazo Albanija]] ir [[Iberija]] buvo sujungta į vieną valdą, pavadintą Arminija (الارمينيا). Sostinėje Dvine rezidavo valdytojas, tituluojamas ostikanu, ir čia buvo laikomos Kalifato karinės pajėgos. Tiesa, atskirose vietovėse siprią vietosstiprią valdžią turėjo kunigaikščiai ([[nachararas|nachararai]]), kuriems visiems vadovavo didysis kunigaikštis ([[išchanas]]).
 
Kalifatą užvaldžius [[Abasidai|Abasidams]], Armėnijoje prasidėjo dar didesnis spaudimas ir laisvių suvaržymai. 774 m. tai vedė įsukėlė didelį armėnų sukilimą, kurį arabai numašino ypač žiauriai. Didelė dalis armėnų ir gruzinų kilmingųjų giminių (pvz. [[Mamikonianai]]) buvo išnaikintos, nusilpnintos, arba priverstos migruoti. Sumažėjusį gyventojų skaičių kompensavo greitas apgyvendinimas arabų genčių apgyvendinimasgentimis ir islamizacija. Rytinė emyrato dalis (Pirmoji Armėnija) buvo islamizuota. Vietoj senųjų giminių iškilo naujos armėnų giminės: [[Artsruniai]] ir [[Bagratuniai]].
 
884 m. [[Ašotas Bagratunis]] suvienijo armėnų žemes ir tapo nepriklausomas nuo Kalifato, taip įkurdamas [[Armėnijos karalystė (viduramžiai)|Armėnijos karalystę]].
 
== Nuorodos ==
{{reflist}}
 
[[Kategorija:Armėnijos istorinės valstybės]]
[[Kategorija:Gruzijos istorinės valstybės]]