Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

nėra keitimo aprašymo
[[Vaizdas:Cannabis sativa.jpg|thumb|Sėjamoji kanapė (''Cannabis sativa'')]]
[[Vaizdas:Kohrvirab.jpg|thumb|200px|Khor Virap vienuolynas – viena iš labiausiai turistų lankomų vietų Armėnijoje. Tolumoje matomas [[Araratas]].]]
'''Kanapė''' ({{la|Cannabis}}) – [[magnolijūnai|magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') gentis, priklausanti [[kanapiniai|kanapinių]] (''Cannabaceae'') šeimai. Tai vienas seniausių kultūrinių augalų. Skiriamos trys kanapės rūšys: [[sėjamoji kanapė]] (''Cannabis sativa''; jos porūšiai ''Cannabis sativa sativa'', ''Cannabis sativa indica'' ir ''Cannabis sativa spontanea''), [[indinė kanapė]] (''Cannabis indica'') ir [[šiukšlyninė kanapė]] (''Cannabis ruderalis'').
'''Armėnija''', oficialiai '''Armėnijos Respublika''' – neturinti išėjimo į jūrą valstybė pietinėje [[Užkaukazė]]je. Ribojasi su [[Turkija]] vakaruose, [[Gruzija]] šiaurėje, [[Azerbaidžanas|Azerbaidžanu]] rytuose, [[Iranas|Iranu]] pietuose.
 
''Cannabis sativa'', kitaip ''sėjamoji kanapė'', paplitusi visame pasaulyje; auginama dėl [[sėkla|sėklų]], [[pluoštas|pluošto]] ir [[THC]]; nuo pagrindinio stiebo simetriškos šakos auga aukštyn; lapų lapeliai siauri; aukštis – ~3-3,5 m, bet gali užaugti iki 6 metrų aukščio; kilusi iš [[Centrinė Azija|Centrinės Azijos]].
Armėnija yra unitarinė daugiapartinė demokratinė valstybė, turinti ilgą istorinę ir kultūrinę tradiciją. [[Armėnijos satrapija]] buvo įkurta VI a. pr. m. e. po [[Urartu]] žlugimo. [[Armėnijos karalystė]] savo klestėjimą pasiekė I a.pr.m.e valdant [[Tigranas Didysis|Tigranui Didžiajam]]. Armėnija buvo pirmoji valstybė, kurioje krikščionybė tapo oficialia religija, tarp II a. pabaigos ir IV a. pradžios (oficiali data yra 301 m. e. m.). Iki tol vyravęs zoroastrizmas ir pagonybė nunyko. Tarp XI ir XIV a. armėnų kunigaikštystė ir vėliau karalystė, vadinamoji [[Kilikijos Armėnija]], egzistavo [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] pakrantėje.
 
''Cannabis indica'' paplitusi daugiausia [[Indija|Indijoje]], [[Pakistanas|Pakistane]]; auginama dėl sėklų, THC; nuo pagrindinio stiebo simetriškos šakos auga beveik horizontaliai į šonus; lapų lapeliai platūs; dažniausias aukštis - ~1,8 m.
Tarp XVI ir XIX a. tradiciškai armėnų gyvenamos teritorijos – [[Rytų Armėnija]] ir [[Vakarų Armėnija]] buvo paeiliui valdomos tai [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]], tai [[Persijos imperija|Persijos imperijos]]. XIX a. viduryje Rytų Armėniją iš Irano užkariavo [[Rusijos imperija|Rusija]], o didžioji dalis vakarinių armėnų gyvenamų teritorijų liko valdomos Osmanų imperijos. Per Pirmąjį pasaulinį karą Osmanų imperijoje gyvenantys armėnai buvo sistemingai naikinami per [[Armėnų genocidas|Armėnų genocidą]]. 1918 m., per Rusijos revoliuciją susikūrė [[Armėnijos Respublika (1918-1920)|Pirmoji Armėnijos Respublika]]. 1920 m. ši valstybė buvo įjungta į [[Užkaukazės TFSR|Užkaukazės Sovietų Socialistinę Respubliką]], kuri buvo viena iš Sovietų Sąjungos įkūrėjų 1922 m. 1936 m. Užkaukazės sovietų respublika buvo panaikinta ir jos teritorijoje sukurtos atskiros sovietų respublikos, tarp jų ir [[Armėnijos TSR|Armėnijos Sovietų Socialistinė Respublika]]. Šiuolaikinė Armėnijos Respublika susikūrė 1991 m., po Sovietų Sąjungos žlugimo.
 
''Cannabis ruderalis'' daugiausia paplitusi Šiaurės Europoje ir [[Rusija|Rusijoje]]; auga kaip [[piktžolė]]; kadangi jos [[žydėjimas]], skirtingai nei anų dviejų, nepriklauso nuo paros tamsaus ir šviesaus periodo santykio, naudojama išvedinėti atšiauriame klimate augančias marihuanines kanapių veisles; panašios į ''Cannabis sativa'' tik daug mažesnės; užauga iki ~0,6 m.
Armėnija yra [[Eurazijos Ekonominė Sąjunga|Eurazijos Ekonominės Sąjungos]], [[Europos Taryba|Europos Tarybos]] ir [[Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija|Kolektyvinės saugumo sutarties organizacijos]] narė. Armėnija remia de facto nepriklausomą [[Kalnų Karabacho Respublika|Kalnų Karabacho Respubliką]], kuri buvo paskelbta 1991 m.
 
''Cannabis sativa'' [[Lietuva|Lietuvoje]] - labai seniai naudojamas [[kultūriniai augalai|kultūrinis augalas]]. Manoma, kad kanapės (ir [[sora|soros]]) buvo vieni pirmųjų kultūrinių augalų. Jų sėklų ir kanapinių virvelių liekanų rasta vidurio neolito [[Neolitinės kultūros Lietuvoje#Narvos kultūra|Narvos kultūros]] Šventosios gyvenvietėse (III tūkstantmečio pr. m. e./BC II pusėje). Moteriškieji augalai vadinti ''grūdėmis'', vyriškieji – ''pleiskanėmis''. Vyriškieji augalai mažesni už moteriškuosius, greičiau auga ir anksčiau žydi. Augalas vaistingas, maistingas, greitai auga, atsparus [[piktžolė]]ms ir [[kenkėjai|kenkėjams]].
Didžiosios Armėnijos teritorijoje bronzos amžiuje gyvavo keletas valstybių, tarp jų [[Hetitų imperija]], [[Mitanija]], [[Hajasa-Azi]] (1500-1200 m. pr. m. e.). Istoriniais laikais armėnai gyveno į pietus nuo [[Kaukazas|Kaukazo]] ir rytinėje Mažosios Azijos dalyje (dabartinė Turkija ir Iranas). 782 m. pr. m. e. įkurtas [[Jerevanas]], dabartinė Armėnijos sostinė. I a. Armėnija buvo didelė regiono valstybė tarp [[Juodoji jūra|Juodosios]], [[Viduržemio jūra|Viduržemio]] ir [[Kaspijos jūra|Kaspijos jūrų]]. Vėliau Armėnija priklausė romėnams, partams, arabams, mongolams ir persams. [[1918]] m. Armėnija paskelbė nepriklausomybę, bet [[1920]] m. buvo okupuota [[Raudonoji armija|sovietų raudonosios armijos]].
 
Sėklos yra maistingos: jose daugiau [[baltymai|baltymų]] ir [[aminorūgštys|aminorūgščių]], nei grūdinių kultūrų grūduose. Todėl iš sėklų dažniausiai spaudžiamas [[kanapių aliejus|aliejus]]. Iki šių dienų išlikę vartojimo maistui papročių [[Žemaitija|Žemaitijoje]].
 
Yra pasakojimų, kad senovėje [[Dzūkija|Dzūkijoje]] buvo naudotos ir dėl [[Tetrahidrokanabinolis|THK]].
 
Šios [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva|savaitės iniciatyva]] yra {{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/sitenotice}}.
 
[[ArmėnijaKanapė|Daugiau…]]
 
<noinclude>[[Kategorija:Skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>