Martynas Mažvydas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
S skyrybos zenklai |
||
Eilutė 54:
[[Abraomas Kulvietis|A. Kulviečiui]] ir J. Zablockiui skubiai iš Vilniaus 1542 m. pasitraukus, M. Mažvydas liko Vilniuje, Lietuvoje, ir, matyt, tuo laiku ([[1542]]–[[1544]] m.) buvo suimtas ar kitaip persekiojamas, nes 1548 m. laišką [[Karaliaučiaus universitetas|Karaliaučiaus universiteto]] rektoriui J. Bretšneideriui (''Bretchschneider'', ''Placotomus'') pasirašė, prie pavardės pridėdamas: ''Martinus Mossuid, Protomartyr dictus''. Taigi pareiškė, kad jis vadinamas „pirmuoju kankiniu“. Kas jį taip vadino? Be abejo, kolegos liuteronai. Persekiojamas turbūt buvo tik iki 1544 m., nes gavęs iš savo gyvo tėvo [[Žygimantas Senasis|Žygimanto Senojo]] faktinę valdžią Lietuvoje, [[Žygimantas Augustas]] tais metais sustabdė [[Kontrreformacija|protestantų persekiojimus]].
M. Mažvydas turbūt neilgai kalėjo. Paskui prieglobstį rado tikriausiai pas Lietuvos didikus, kurie pritarė liuteronybei. Gal tai buvo [[Žemaitija|Žemaičių]] valdytojai [[Bilevičiai|Jonas Bilevičius Stankevičius]] ar Jonas Kmita, o gal [[Abraomas Kulvietis|A. Kulviečio]] motina E. Kulvietienė.
Tolesni faktai jau leidžia atkurti M. Mažvydo biografiją.
| |||