Senovės Egiptas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
S Atmestas 88.223.166.35 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas)
Žyma: Atmesti
Eilutė 3:
'''Senovės Egiptas''' – valstybė, egzistavusi dabartinio [[Egiptas|Egipto]] teritorijoje ([[Nilas|Nilo]] upės slėnyje) iki [[islamas|islamo]] įsigalėjimo [[VII a.|VII]]–[[VIII a.]] Ji siejama su savita senovės [[civilizacija]], klestėjusia šioje teritorijoje nuo [[III tūkst. pr. m. e.]]
 
Egiptas savo galios klestėjimo amžių pasiekė Naujosios karalystės laikotarpiu, kuomet valdė didžiąją [[Nubija|Nubijos]] dalį bei didelę [[Artimieji Rytai|Artimųjų Rytų]] teritorijos dalį. Po to Egiptas iš lėto silpo. Savo egzistavimo laikotarpiu Egiptas buvo užpultas ar užkariautas didelio skaičiaus užsienio jėgų, tarp jų [[hiksai|hiksų]], [[Senovės Libija|libių]], [[Asirija|asirų]], achmenidų persų, makedonų, valdant [[Aleksandras (filmas)Makedonietis|Aleksandrui Makedoniečiui]]. Iki [[30 m. pr. m. e.]] Egiptą valdė graikiška [[Ptolemėjų karalystė]], kol [[Kleopatra|Kleopatrai]] valdant šalis patyrė nuosmukį ir tapo [[Romos imperija|Romos imperijos]] provincija.
 
== Geografija ir pavadinimai ==
Eilutė 18:
Egiptas geografiškai buvo sudarytas iš dviejų gana skirtingų dalių. Šiaurinė, arba [[Žemutinis Egiptas]] pasižymėjo labai drėgnu klimatu, buvo pelkėta vietovė, vagojama daugybės smulkių upių ir kanalų. Pietinė dalis, arba [[Aukštutinis Egiptas]] sudarė siaurą ir ilgą juostą išsidėsčiusią šiaurės-pietų ašimi, ir koncentravosi ties pagrindine Nilo vaga. Aukštutinio Egipto šiaurinėje atkarpoje (kuri dar vadinama [[Vidurinis Egiptas|Viduriniu Egiptu]]) paraleliai Nilui ėjo [[Bahr Jusufas|Bahr Jusufo]] kanalas, jungiantis jį su [[Fajumo oazė|Fajumo oaze]].
 
Savo šalį egiptiečiai vadino keliais alternatyviais pavadinimais. Dažniausiai tarp jų paplitęs buvo '''Ta-Kemet''', reiškiantis „juodoji žemė“, kuriuo buvo pabrėžiamas juodos (derlingos) žemės priešprieša raudonai (dykumos) žemei. Toks pavadinimas tikriausiai atsirado dėl to, kad potvynių metu ant krantų miegstanusėdęs miegotidumblas buvo tamsios spalvos. Su tuo buvo susijęs kitas Egipto sinonimas – '''Ta-Meri''' („dirbama žemė“). Egiptiečiai savo šalį taip pat vadino „dievų šalimi“ ('''Ta-Nečeru'''). Dar vienas paplitęs pavadinimas buvo tiesiog – '''Tavi''' (''tAwy''), kuris reiškė „abi žemės“, turint omenyje [[Aukštutinis Egiptas|Aukštutinį]] ir [[Žemutinis Egiptas|Žemutinį]] Egiptą kartu.
 
nusėdęs dumblas buvo tamsios spalvos. Su tuo buvo susijęs kitas Egipto sinonimas – '''Ta-Meri''' („dirbama žemė“). Egiptiečiai savo šalį taip pat vadino „dievų šalimi“ ('''Ta-Nečeru'''). Dar vienas paplitęs pavadinimas buvo tiesiog – '''Tavi''' (<em>shawty</em>), kuris reiškė „abi žemės“, turint omenyje [[Aukštutinis Egiptas|Aukštutinį]] ir [[Žemutinis Egiptas|Žemutinį]] Egiptą kartu.
 
Graikiškas terminas '''Aigyptos''' ({{gr|Αἴγυπτος}}), iš kurio kilęs ir dabartinis Egipto pavadinimas daugumoje Vakarų kalbų, kildinamas iš senosios sostinės [[memfis|Memfio]] pavadinimo: vienas šio miesto vardų egiptietiškai buvo ({{egy|ḥwt-kA-ptḥ|Hut ka Ptah|[[Ptahas|Ptaho]] sielos rūmai}}). [[Asirai]] šiaurinį (Žemutinį) Egiptą žinojo kaip '''Muṣur''', iš kurio kilo dabartinis Egipto pavadinimas (''Misr'') daugumoje musulmoniškų valstybių.