Bulvarinė spauda: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 3:
== Tematika ==
Temos labai įvairios: nuo politinių, kultūrinių įvykių, dažniausiai pateikiamų sensacingai ir subjektyviai, iki žymesnių žmonių gyvenimo smulkmenų, meilės nuotykių, mistinių reiškinių, [[astrologija|astrologų]] pranašavimų, paskalų ir kt.; populiariausios temos – katastrofos, kriminaliniai nusikaltimai, skandalai, įvairios aferos. Daugiausia skelbia intriguojančius, sensacinio pobūdžio rašinius, pasakojimus apie nusikaltėlių nuotykius, skandalingas aferas, spausdinantys asmeninio gyvenimo smulkmenas, intymių santykių aprašymus.
Geltonoji arba bulvarinė spauda nuo kitos (kokybinės, [[tabloidas|tabloidų]] ir kt.) skiriasi turiniu ir forma. Esminis skirtumas – skelbiamos informacijos patikimumas ir etiškumas. Bulvarinėje spaudoje dažnai skelbiama nepatikrinta, neetiškais būdais surinkta, subjektyvi (informacija neatskirta nuo autoriaus vertinimų), kartais net melaginga informacija. Patraukliausios temos – žinomų žmonių asmeninis gyvenimas. Bulvarinio leidinio viršelyje dažniausiai spausdinama didelė nuotrauka ar montažas, antraštė rašoma didelėmis raidėmis, naudojama kelios ryškios spalvos. Rašiniai dažniausiai trumpi, gausiai iliustruoti nuotraukomis, dizaine naudojama daugiau nei dvi spalvos. Tokios spaudos tikslas – bet kokia kaina patraukti dėmesį ir didinti tiražą.
== Kilmė ==
=== Geltonoji spauda ===
Terminas atsirado [[XIX a.]] pabaigoje [[JAV|Amerikoje]]. [[1895]]–[[1898]] metais JAV intensyviai konkuravo du periodiniai leidiniai: [[Jozefas Pulitzeris|Jozefo Pulicerio]] „New York World“ ir [[William Randolph Hearst|Viljamo Randolfo Hersto]] „New York Journal“. Kritikai abu juos peikė, kad jie, siekdami padidinti tiražus, kai kurias naujienas paversdavo sensacijomis. „The New York Press“, kalbėdamas apie šiuos du leidinius, pradėjo vartoti terminą „geltonojo vaikio žurnalistika“.
Jis kilo iš vieno tuo metu populiaraus [[komiksas|komikso]], kurio pagrindinis herojus buvo plikagalvis, kvailai besišypsantis, atlėpausis berniukas, dėvintis geltonus naktinius. Komikso [[piešinių serija|piešiniuose]] jis vaizduojamas besitrainiojantis geto gatvėmis su panašiais į save veikėjais, dažniausiai irgi vaikais. Pagrindiniai „geltonojo vaikio“ žodžiai – skurdus geto [[žargonas]], dažniausiai ant jo naktinių užrašytos frazės, pašiepiančios reklaminių stendų tekstus.
Posakis „geltonojo vaikio žurnalistika“ greitai sutrumpėjo iki „geltonoji žurnalistika“, o leidiniai, spausdinantys tokios žurnalistikos kūrinius, pradėti vadinti ''geltonąja spauda''. Vėliau tokio tipo spauda gavo dar vieną pavadinimą – bulvarinė spauda]].
=== Bulvarinė spauda ===
Pavadinimas atsirado XIX a. viduryje [[Prancūzija|Prancūzijoje]], kai [[Paryžius|Paryžiaus]] bulvaruose imta pardavinėti satyrinį savaitraštį „[[Le Figaro]]“ ([[1826]] m.), laikraštį „Le Matin“ ir kt. XIX a. pabaigoje gausėjant leidėjų, didėjant [[konkurencija]]i, Vokietijoje, Prancūzijoje, D. Britanijoje, kitose Europos valstybėse ir [[JAV]] daugėjo leidinių, kurių savininkai dėl pelno ėmė nepaisyti [[dorovė]]s ir etikos nuostatų. XX a. ypač padaugėjo komercinių periodinių leidinių, didėjo jų tiražai, kartu ir pajamos, gaunamos iš [[reklama|reklamos]]. Dalies leidėjų ir žurnalistų profesinė veikla ne visada atitinka žurnalistinės etikos kodeksą. Atsirado tam tikra fotografų kategorija, paparacai, persekiojantys garsenybes, kad slapta nufotografuotų ar kitu būdu surinktų informaciją ir parduotų periodinei spaudai.
| |||