19:57, 23 birželio 2013 versija taisyti Zykasaa (aptarimas \| indėlis) 36 810 keitimai SNėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		19:07, 8 lapkričio 2019 versija taisyti anuliuoti Vezhlys (aptarimas \| indėlis) 7 905 keitimai S pataisymai Kitas pakeitimas →
Eilutė 49: == Istorija == [[Vaizdas:Mazowsze1313.png\|thumb\|left\|200px\|Mazovija 1313 m.:{{Legend\|yellow\|[[Vaclavas Plockietis\|Vaclavo Plockiečio]] žemės}}{{Legend\|orange\|[[Semovitas II Mazovietis\|Semovito II Mazoviečio]] žemės}}{{Legend\|#D3D3D3\|[[Trojdenis І\|Trojdenio I]] žemės}}]] Šias žemes esančias į rytus nuo [[Vysla\|Vyslos]] upės [[X a.]] pabaigoje užkariavo lenkų kunigaikštis [[Mieško I]]. Iki tol šiose žemėse gyveno [[Mazovai\|mazovų]], [[jotvingiai\|jotvingių]], [[Galindai\|galindų]] ir [[Prūsai\|prūsų]] gentys. Šios žemės buvo įtrauktos į pirmąją lenkų valstybę, kuri vadinosi [[Civitas Schinesghe]] ir kurią valdė [[Piastai\|Piastų dinastija]]. [[1075]] m. įkurta [[Plocko vyskupija]]. Po kunigaikščio [[Boleslovas III Kreivaburnis\|Boleslovo III Kreivaburnio]] mirties [[1138]] m., pagal jo paliktą testamentą Lenkija buvo padalinta į penkias kunigaikštystes kiekvienam sūnui. Mazovijos kunigaikštystė atiteko ~~antrąjam~~antrajam sūnui [[Boleslovas IV Garbanius\|Boleslovui IV Garbaniui]], kuris [[1146]] m. nugalėjęs savo pusiau brolį [[Vladislavas II Tremtinys\|Vladislavą II]] tapo Lenkijos [[Didysis kunigaikštis\|Didžiuoju kunigaikščiu]]. [[1229]]–[[1232]] m. ir [[1241]]–[[1243]] m. kunigaikščiu buvo [[Konradas I Mazovietis]], kuris buvo tas žmogus, kuris pakvietė [[Vokiečių ordinas\|Kryžiuočių ordiną]] kautis prieš [[Pagonybė\|pagoniškas]] [[Baltai\|Baltų]] gentis. Už tokią pagalbą [[1230]] m. jis kryžiuočiams atidavė [[Kulmo žemė\|Kulmo žemę]]. [[1233]] m. kunigaikščiu tapo Konrado sūnus [[Boleslavas I Mazovietis]], kuris valdė iki savo mirties [[1247]] metais. Po jo mirties kunigaikščiu tapo jo jauniausias brolis [[Semovitas I Mazovietis]]. Tuo tarpu kai Semovito sūnus [[Konradas II Mazovietis]] perkelė savo rezidenciją į [[Čerskas (Mazovijos vaivadija)\|Čerską]], Semovitas su savo broliu [[Boleslavas II Mazovietis\|Boleslavu II Mazoviečiu]] įsivėlė į ilgalaikį konfliktą dėl [[Seniorų kunigaikštystė]]s priklausomybės su savo giminėmis iš [[Kujavija\|Kujavijos]] ir [[Silezijos Piastai]]s. Pastarieji išmėtė kunigaikštystę iš Piastų monarchijos. Kai [[1295]] m. [[Pšemislis II]] buvo karūnuotas [[Didžioji Lenkija\|Didžiosios Lenkijos]] karaliumi ir Lenkijos kunigaikštystės buvo suvienytos, Mazovijos kunigaikštystė išliko nepriklausoma. Eilutė 56: [[1313]] m. mirus Boleslavui II kunigaikštystė buvo padalinta trims jo sūnums: [[Semovitas II Mazovietis\|Semovitui II Mazoviečiui]], kuris tapo Ravos kunigaikščiu iki [[1345]] m.; [[Trojdenis I\|Trojdeniui I]], kuris tapo Čersko kunigaikščiu iki [[1341]] m. ir [[Vaclavas Plockietis\|Vaclavui Plockiečiui]], kuris tapo Plocko kunigaikščiu iki [[1336]] metų. [[1341]]–[[1381]] m. valdant Trojdenio sūnui [[Semovitas III\|Semovitui III]] didžioji dalis kunigaikštystės buvo suvienyta. [[1351]] m. Semovitas III ir jo brolis Kazimieras tapo Lenkijos karalystės vasalais. [[1381]] m. mirus Semovitui III kunigaikštija vėl buvo padalinta į dvi dalis: [[Janušas I Senasis]] tapo Čersko kunigaikščiu iki [[1413]] m., kai ~~perkelė~~perkėlė savo rezidenciją į [[Varšuva\|Varšuvą]]; [[Zemovitas IV]] tapo Ravos ir Plocko kunigaikščiu iki [[1426]] m. ir [[Belzo kunigaikštystė\|Belzo kunigaikščiu]] nuo [[1388]] metų. Po [[1385]] m. [[Krėvos sutartis\|Krėvos sutarties]] ~~kunigaikštsytė~~kunigaikštystė atsidūrė tarp dviejų [[Jogailaičių dinastija]]i priklausiusių valstybių: [[LDK]] ir [[Lenkijos karalystė]]s. [[1495]] m. įkūrus Ravos ir Plocko vaivadijas paskutinis Boleslavo IV sūnus [[Konradas III Raudonasis]] dar kartą suvienijo kunigaikštystę. Tačiau [[1526]] m. mirus jo sūnui [[Janušas III Mazovietis\|Janušui III Mazoviečiui]] ir nepalikus jokių įpėdinių kunigaikštystė buvo įtraukta į [[Lenkijos karalystė]]s sudėtį, kur [[1529]] m. buvo įkurta [[Mazovijos vaivadija (ATR)\|Mazovijos vaivadija]]. Po kunigaikštystės išnykimo ir prasidėjusios religinės priespaudos kunigaikštijos protestantai pabėgo į šiaurėje buvusią [[Rytų Prūsija]] ir įsikūrė jos pietinėse žemėse. Ilgainiui šie ~~pabėgeliai~~pabėgėliai pradėti vadinti [[Mozūrai]]s, o jų gyvenamas regionas nuo [[XVIII a.]] [[Mozūrija]] (Masuren). <gallery>

Mazovijos kunigaikštystė: Skirtumas tarp puslapio versijų